Gimdos kaklelio stuburo sindromo gydymas paprastai yra gana sunkus, ypač a lėtinės ligos raštas. Kiek skiriasi ligos priežastys ir progresavimas, tiek skiriasi terapijos, skirtos pacientams skausmas- nemokamas kasdienis gyvenimas. Ypač lėtiniu gimdos kaklelio stuburo sindromo metu gydymas gali būti labai sunkus ir dažnai sėkmę lemia tik įvairių terapijos formų derinys.
Ūmiais ar poūmiais atvejais gydymas paprastai pradedamas skausmo malšintuvai. Šiuo tikslu preparatai iš nesteroidinių antireumatinių vaistų (NVNU) grupės, tokie kaip ibuprofenas or diklofenakas yra ypač tinkami. Tačiau jei skausmas yra ypač blogas, kartais grįžtama ir į centralizuotai veiksmingą skausmo malšintuvai (nuskausminamieji), pavyzdžiui, iš morfinų grupės, todėl juos vartojant reikia būti atsargiems, kad nesukeltų jokios priklausomybės.
Tilidinas arba tramadolio (Tramundin®) čia dažnai naudojami. Tačiau visi skausmo malšintuvai ilgesnį laiką reikia vartoti tik pasitarus su gydančiu gydytoju ar šeimos gydytoju, nes jie sukelia šalutinį poveikį, pvz rėmuo ar žalą Vidaus organai, kurių tada reikia užkirsti kelią (pvz., vartojant tabletes, skirtas apsaugoti skrandis nuo acidozė). Ypač sunkios raumenų įtampos atvejais raumenų relaksantai skiriami kartu su nuskausminamaisiais, kurie atpalaiduoja raumenis ir taip pat gali palengvinti skausmas.
Tai apima Sirdalud®, diazepamas, tolpiseronas ir flupirtinas. Taip pat yra galimybė vartoti antidepresantus, kurie turi tam tikrą skausmą atitraukiantį poveikį ir taip gali sumažinti klasikinių nuskausminamųjų vartojimą. Be gydymo vaistais, kineziterapija taip pat turi didelę reikšmę gimdos kaklelio stuburo sindromui.
Kineziterapija ir manualinė terapija yra svarbūs kaklo stuburo sindromo gydymo komponentai. Bendri abiejų gydymo priemonių tikslai yra nuolatinis gydymas kaklo stuburo sukeltas skausmas sindromas, mažinant įtemptų raumenų raumenų tonusą, taip pat stabilizuojant gimdos kaklelio stuburą, naudojant tikslinį raumenų stiprinimą. Iki 1994 metų kineziterapija buvo vadinama kineziterapija.
Tai apima konservatyvų kūno gydymą vadinamųjų priemonių pagalba, kurios taikomos išoriškai. Terminas „gynimas“ iš esmės apima įvairias medžiagas, medžiagas ir procedūras, turinčias a sveikatai-paskatinantis poveikis. Kineziterapijoje naudojamos priemonės yra daugiausia šiluma, šaltis ir slėgis.
Kineziterapija dažniausiai naudojama gydant ortopedines ligas. Čia gydymas nugaros skausmas, taip pat kaklo stuburo skundų gydymas yra pirmoje vietoje. Gydant kaklo stuburo sindromą, išskiriami trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai.
Trumpalaikiai tikslai pirmiausia apima skausmo malšinimą, raumenų įtampos reguliavimą kaklas, pečių ir nugaros sritis bei padidėjęs vadovas mobilumas. Ilgalaikiai tikslai - tai ypač ligos išgydymas, taip pat išsaugomas nukentėjusio asmens darbingumas. Šie tikslai pasiekiami naudojant įvairius metodus.
Aktyvūs metodai, kai nukentėjęs asmuo turi bendradarbiauti, skiriasi nuo pasyvių metodų. Aktyvūs metodai apima, pavyzdžiui, judesio terapiją (atgal mokykloje) ir kvėpavimo terapija. Pasyvūs metodai apima masažas, termoterapija (šalčio ir šilumos taikymas), hidroterapija (vandens naudojimas) ir fototerapija (trumpųjų bangų šviesos taikymas).
Kineziterapiją paskiria gydytojas po diagnozės nustatymo ir, jei tai yra įstatymai sveikatai draudimą, paprastai finansuoja sveikatos draudimo bendrovės. Rankinė terapija yra fizioterapijos subdisciplina. Rankinė terapija skirta atpažinti ir gydyti sutrikimus ar užsikimšimus sąnarių stuburo.
Tikslas yra pašalinti esamus užsikimšimus, kad būtų išvengta neteisingų sąnario judesių sekų ir dėl to atsirandančios žalos. Slėgis greitai ir stipriai taikomas sąnarių ir jie „vėl pastatomi į vietą“. Tokiu būdu malšinamas skausmas ir pašalinami judėjimo apribojimai. Rankinė terapija kritiškai vertinama kaklo stuburo srityje. Blogiausiu atveju, būtent, jei gydymas atliekamas netinkamai, tai gali pakenkti kraujas laivai in gerklės ir tokiu būdu sukelti rimtų klinikinių vaizdų, tokių kaip a insultas.
