Gimdos kaklelio vėžys arba gimdos kaklelio karcinoma yra piktybinis gimdos kaklelio audinio pokytis. Jei Vėžys diagnozuojama laiku, liga išgydoma beveik 100 proc.
Kas yra gimdos kaklelio vėžys?
Gimdos kaklelio vėžys, medicininėje terminijoje dar vadinama gimdos kaklelio karcinoma, yra bendrinis visų piktybinių pokyčių kaklelis, kaklelis yra moters kūno sritis, jungianti makštį su gimda. Liga dažniau pasitaiko nuo 35 iki 55 metų ir po 65 metų. Vokietijoje šia liga kasmet suserga apie 6,000 moterų. Dažniausia priežastis gimdos kaklelio vėžio yra papilomos viruso (ŽPV) infekcija neapsaugoto lytinio akto metu.
Priežastys
Pagrindinė gimdos kaklelio priežastis Vėžys yra žmogaus papilomos viruso infekcija; tai dažniausiai įvyksta nesaugių lytinių santykių metu. Šios infekcijos anaiptol nėra retos - juk 80 procentų Vokietijos gyventojų bent kartą gyvenime užsikrečia šiuo virusu. Tačiau dauguma nukentėjusių pacientų šios infekcijos nepastebi, juolab kad ji paprastai jos nesukelia skausmas. Tik 20 procentų pacientų virusas lieka organizme ir tik penkiems procentams nukentėjusiųjų jis virsta gimdos kakleliu Vėžys. Žinoma, kiti faktoriai taip pat palaiko šį vėžį. Be kita ko, rūkančioms moterims būdinga žymiai dažniau, o rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu taip pat yra žymiai didesnė susilpnėjus imuninė sistema, pavyzdžiui, ŽIV infekcija. Paėmimas hormoninių kontraceptikų, pavyzdžiui, piliulę, ekspertai taip pat laiko rizikos veiksniu prasidedant gimdos kaklelio vėžiui. Be to, šis virusas gali sukelti kitus simptomus, įskaitant oda or lytinių organų karpos. Nuo 2007 m. Roberto Kocho institutas rekomenduoja žmones nuo jų paskiepyti virusai - tai ypač taikoma jaunoms mergaitėms nuo 12 iki 17 metų.
Simptomai, skundai ir požymiai
Ankstyvose gimdos kaklelio vėžio stadijose simptomų dažnai nėra. Tačiau kartais šiame etape jau pastebimas nereguliarus kraujavimas ir balkšvos bei nemalonaus kvapo išskyros. Taip pat gali atsirasti kraujavimas po lytinių santykių. Tačiau dažnai šie simptomai pasireiškia ir su kitomis, daug nekenksmingesnėmis ligomis, todėl jie yra nespecifiniai. Tik progresavusiai ligos stadijai simptomai tampa specifiškesni, o vėliau nurodomi vėžys. Ankstyvosiose stadijose beveik visi pacientai vis dar gali būti visiškai išgydyti. Tačiau vėžio progresavimo metu gydymo tikimybė mažėja. Jei limfinė sistema jau yra pažeista, limfedema išsivysto, o tai pastebima patinus kojas. Be to, šlapimas dažnai būna raudonos spalvos dėl kraujavimo iš pūslė ar šlapimo takų. Šlapimo takų infekcijos taip pat dažnai pasitaiko. Jei vėžys išplito į dubenį ir stuburą, giliai atgal skausmas spinduliuojantis į dubenį. Be to, sunkus pilvo skausmas galimas dėl žarnos paralyžiaus, kurį sukelia vėžys, veikiantis pilvo vidaus organus. Tuo pačiu metu sutrinka normalus tuštinimasis. Stiprus ir nepaaiškinamas svorio kritimas yra aiškus išplitusio vėžio požymis. Galiausiai mirtis įvyksta po to, kai navikas įsiveržia į daugelį organų dėl daugybinių organų nepakankamumo.
Kursas
Dėl vietos kaklelis, tokio tipo vėžį paprastai galima nustatyti ankstyvoje stadijoje. Tie, kurie reguliariai tikrinasi pas savo ginekologą, turi didelę tikimybę, kad tai bus nustatyta anksti. Ankstyvoje stadijoje aptikta ši vėžio forma yra 100 proc. Išgydoma. Ši vėžio rūšis ankstyvose stadijose nesukelia jokių simptomų, net jei vėžys jau yra labiau pažengęs, dauguma pacientų beveik nesiskundžia jokiais simptomais. Tačiau kartais gali pasireikšti tokie simptomai kaip nemalonaus kvapo ar net kruvinos išskyros pastebėjimas po lytinių santykių. Skausmas šlapinimosi ar tuštinimosi metu taip pat nėra neįprasta. Patinusios kojos vienoje pusėje taip pat gali nurodyti šią ligą, kaip ir nenusakomą pilvo, dubens ar nugaros skausmas.
Komplikacijos
Daugeliu atvejų gimdos kaklelio vėžio komplikacijos atsiranda tik tada, kai gydymas prasideda per vėlai, todėl vėžys jau yra pažengęs. Anksti diagnozavus gimdos kaklelio vėžį galima išgydyti palyginti gerai, todėl nebėra jokių nepatogumų ar komplikacijų. Gimdos kaklelio vėžys sukelia įvairius simptomus makšties srityje. Gali atsirasti kraujavimo ciklo sutrikimų ir padidėti kraujavimas. Tai įvyksta ir už laikotarpio ribų. Taip pat padidėja makšties išskyros. Diskomfortas pablogina nukentėjusio asmens gyvenimo kokybę. Deja, dėl to, kad nėra skausmo, gimdos kaklelio vėžį galima diagnozuoti vėlyvoje stadijoje, todėl labai svarbu lankytis profilaktiniuose tyrimuose. Vėžys taip pat gali sukelti skausmas nugaroje kai kuriais atvejais. Neretai būna ištinusios ir kojos. Paprastai vėžys gali būti pašalintas chirurginiu būdu be komplikacijų, jei jis nėra pažengęs. Sunkiais atvejais chemoterapija ar radiacija yra būtina. Tačiau daugeliu atvejų vėžį galima palyginti gerai nugalėti, todėl nebeliks jokių komplikacijų. Jei ligos eiga yra teigiama, gyvenimo trukmė nesumažėja.
Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?
Kai tik atsiranda diskomfortas pilvo srityje, reikia kreiptis į gydytoją. Jei yra netikslumų mėnesinės, skausmas ar mėšlungis, turėtų vykti medicininė apžiūra. Jei mėnesinės yra sutrumpėjęs arba labai užsitęsęs, jei kraujavimas tarp menstruacijų vyksta pakartotinai arba jei kraujavimas atsiranda po to menopauzė, patartina kreiptis į gydytoją. Jei yra nemalonių pojūčių sekso metu arba yra pilvo patinimas, būtina apsilankyti pas gydytoją. Iš esmės turėtumėte dalyvauti kasmetinėse patikrose pas ginekologą. Ten apčiuopiamas gimdos kaklelis ir laboratorijoje tiriamas makšties skysčio tepinėlis. Ši vėžio patikra gali nustatyti vėžį dar nepasireiškus pirmiesiems simptomams. Jei moteris kelias savaites kamuoja bendras ligos, silpnumo ar išsekimo jausmas, ji turėtų kreiptis į gydytoją. Jei pakitusios išskyros iš makšties ar neįprastas kvapas intymioje vietoje, šias indikacijas turėtų išaiškinti gydytojas. Jei gimdos kaklelio pažeidimus galima pastebėti apčiuopiant makšties kanalą arba vartojant tamponus atsiranda nusiskundimų, reikia apsilankyti pas gydytoją. Pajutus spaudimą pilvo apačioje, esant vidiniam neramumui, taip pat sumažėjus darbingumui, patariama kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškinta priežastis. Reikėtų ištirti ir gydyti besitęsiantį dubens, pilvo ar nugaros skausmą.
Gydymas ir terapija
Daugeliu atvejų gimdos kaklelio vėžys buvo vadinamas nedidelėmis chirurginėmis operacijomis gimdos kaklelyje konizacija pakanka. Lazerio chirurgija taip pat gali žadėti geras gydymo perspektyvas ankstyvosiose stadijose. Kitas šių dviejų gydymo metodų privalumas yra tas, kad gimda yra visiškai išsaugotas. Taip pat po procedūros vis dar įmanoma pastoti. Jei gimdos kaklelio vėžys jau yra labiau pažengęs, reikia atlikti didelę operaciją arba, jei reikia, radiaciją terapija turi būti atlikta. Atskirais atvejais tai taip pat derinama su chemoterapija. Gydytojai taip pat išskiria gimdos kaklelio vėžį nuo preliminarios šios ligos stadijos. Šiuo atveju ląstelių nelygumai dažnai išnyksta savaime. Jei buvo nustatyti tokie pažeidimai, reikia reguliariai atlikti makšties tepinėlių. Jei šie ląstelių pokyčiai išlieka ilgesnį laiką, gydytojui gali tekti pašalinti pažeistą vietą. Taigi gydymas visų pirma priklauso nuo to, kiek vėžys progresavo.
Požiūris
Reguliarūs tolesni egzaminai baigus terapija yra būtini ankstyvam gimdos kaklelio vėžio pasikartojimui nustatyti ir imtis atsakomųjų priemonių. Tolesni tyrimai paprastai vyksta kas tris mėnesius pirmuosius trejus metus, vėliau du kartus per metus dvejus metus. Po penkerių metų, kai nėra simptomų, tikrintis reikia tik kartą per metus. Individuali recidyvo rizika labai priklauso nuo pirminio naviko tipo ir dydžio. terapija atliktas ir paciento bendrasis būklė: Atskirais atvejais gali būti patartina tikrintis daug trumpesniais laiko tarpais. Tolesnį tyrimą paprastai sudaro išsamus interviu, išsamus fizinis ir ginekologinė apžiūra įskaitant ląstelių tepinėlį ir makštį ultragarsas ekspertizė ir kraujas ir šlapimo tyrimai. Ultragarsas inkstų tyrimai ir mamograma atliekami ilgesniais intervalais. Rentgeno plaučių tyrimai, an ultragarsas ekspertizė kepenys ir kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) atliekami tik išimtiniais atvejais, kai yra didelė atkryčio rizika. Didelę reikšmę teikia psichologinė paciento priežiūra. Psichologinis stresas kurį gali sukelti vėžys, galima žymiai palengvinti pasikalbėjus su terapeutu ar lankantis savipagalbos grupėje. Norėdami atkurti fizinę veiklą po chemoterapija or radioterapija, daugeliu atvejų rekomenduojama medicininės reabilitacijos priemonė: tai gali būti atliekama stacionarinėje reabilitacijos klinikoje, kaip dienos pacientas ar ambulatoriškai.
Perspektyva ir prognozė
Gimdos kaklelio vėžio prognozė daugiausia priklauso nuo aptikimo laiko. Pirminiais etapais jis gali būti gydomas taip gerai, kad kartais visai nereikia agresyvios vėžio terapijos. Pakanka nedidelės chirurginės procedūros; atsižvelgiant į sunkumą, moteris po to vis dar yra vaisinga ir gali turėti vaikų. Pradinėse stadijose išgyvenimo nuo gimdos kaklelio vėžio galimybės taip pat vis dar yra labai geros. Tačiau daugeliu atvejų dabar reikia tikėtis vėžio terapijos, kad vėžys galėtų visiškai atsitraukti. Tačiau toks ankstyvas nustatymas daugeliu atvejų reiškia, kad vėžys iš tikrųjų yra išgydomas. Priešingai, jei gimdos kaklelio vėžys nustatomas pavėluotai, reikalingos labiau invazinės chirurginės procedūros. Net ir šiame etape dažnai yra visiško išgydymo tikimybė, tačiau tai siejama su daliniu ar visišku vaisto pašalinimu gimda. Jei gimdos kaklelio vėžys jau yra išplitęs, reikia pašalinti ir kitus (reprodukcinius) organus. Be to, pacientas turi tikėtis chemoterapijos. Pažengusio gimdos kaklelio vėžio atveju, deja, neretai moteris tampa nevaisinga dėl gydymo arba pats vėžys jau yra užpuolęs gimdą tiek, kad nėštumas nebegalima. Tačiau šiais atvejais kiaušiniai galima gauti prieš prasidedant vėžio terapijai, kad noras susilaukti vaiko būtų įgyvendintas alternatyviu būdu.
Tai galite padaryti patys
Vėžį turi gydyti ir gydyti gydytojas. Sergantis žmogus savo galimybėmis gali palaikyti savijautą ir stabilizuoti psichiką. Tačiau norint palengvinti fizinius simptomus, reikalingas gydytojas ir dažniausiai operacija. Kai kuriems ligoniams psichiškai stiprėja kontaktas su savipagalbos grupėmis. Ten, saugomoje aplinkoje, šia liga sergančios moterys ir tie, kurie jau yra sveiki, gali keistis idėjomis, padėti ir motyvuoti vieni kitus. Poilsis metodai taip pat pasirodė veiksmingi daugeliui pacientų. Meditacija, autogeninė treniruotė or joga gali išsivystyti psichinė stiprumas, kuris prisideda prie naujo pasitikėjimo savimi ir optimizmo. Stabili socialinė aplinka ir galimybė kalbėti emociniai rūpesčiai taip pat nepaprastai padeda kasdieniame gyvenime. Todėl baimes galima aptarti ir sumažinti. Be to, gali būti naudinga naudoti terapeutą. Be to, sveikas dieta pakankamas fizinis krūvis skatina bendrą gerovę. Subalansuotas maisto kiekis, kuriame gausu vitaminai stiprina imuninė sistema ir apsaugo nuo papildomo polinkio į ligas. Pasivaikščiojimai ar sportinė veikla, pritaikyta sergančio žmogaus galimybėms, pagerina gyvenimo kokybę kasdieniame gyvenime. Teigiamus paciento gyvenimo momentus galima sukurti patraukliai praleidus laisvalaikio užsiėmimus, kurie prisideda prie gyvenimo džiaugsmo skatinimo.
