Glijos ląstelės yra nervų sistema ir struktūriškai bei funkciškai skiriasi nuo neuronų. Remiantis naujausiomis išvadomis, jie vaidina svarbų vaidmenį tvarkant informaciją ES smegenys taip pat visame nervų sistema. Daugelis neurologinių ligų atsiranda dėl glijos ląstelių patologinių pokyčių.
Kas yra glijos ląstelės?
Glijos ląstelės kartu su neuronais dalyvauja kuriant nervų sistema. Jie įkūnija daug skirtingų ląstelių tipų, kurie struktūriškai ir funkciškai skiriasi vienas nuo kito. Glijos ląstelių atradėjas Rudolfas Virchowas jas vertino kaip savotiškus klijus, kurie nervų audinyje laiko nervines ląsteles. Taigi, jis davė joms glial ląstelių pavadinimą, šaknies žodis „glia“ kilo iš graikų kalbos žodžio „gliokytoi“, reiškiančio klijus. Iki netolimos praeities jų svarba nervų sistemos funkcijai buvo neįvertinta. Remiantis naujausiais tyrimų rezultatais, gliinės ląstelės labai aktyviai dalyvauja informacijos apdorojime. Žmonės turi maždaug dešimt kartų daugiau gliinių ląstelių nei neuronai. Net nustatyta, kad glijos ląstelių ir nervinių ląstelių santykis yra lemiamas nervinio dirgiklio perdavimo greičiui, taigi ir minties procesams. Kuo daugiau glijos ląstelių, tuo greičiau apdorojama informacija.
Anatomija ir struktūra
Glijos ląsteles galima apytiksliai suskirstyti į tris funkciškai ir struktūriškai skirtingus ląstelių tipus. Pagrindinė dalis smegenys susidaro vadinamieji astrocitai. Taigi apie 80 proc smegenys susideda iš astrocitų. Šios ląstelės yra žvaigždės formos ir, pageidautina, yra kontaktiniuose taškuose (sinapsės) nervinių ląstelių. Kita glijos ląstelių grupė yra oligodendrocitai. Jie supa aksonus (nervinius procesus), jungiančius atskiras nervines ląsteles (neuronus). Astrocitai ir oligodendrocitai dar vadinami makroglijos ląstelėmis. Be makroglijų ląstelių, yra ir mikrogialinių ląstelių. Jų yra visur smegenyse. Nors makroglijos ląstelės yra kilusios iš ektoderminio sėklapradžio (išorinio embrioblasto sluoksnio), mikrogialinės ląstelės - iš mezodermos. Periferinėje nervų sistemoje vaidmenį atlieka vadinamosios Schwanno ląstelės. Schwanno ląstelės taip pat yra ektoderminės kilmės ir atlieka panašias funkcijas kaip oligodendrocitai smegenyse. Čia taip pat jie supa aksonus ir juos tiekia. Be to, yra keletas specialių formų. Pavyzdžiui, vadinamosios „Müller“ palaikančios ląstelės yra tinklainės astrocitai. Be to, yra pituicitų, kurie yra užpakalinės skilties glijos ląstelės hipofizio liauka. HHL susideda iš 25–30 procentų pituicitų. Jų funkcija dar nėra iki galo suprantama.
Funkcija ir užduotys
Apskritai glijos ląstelės atlieka kelias funkcijas. Astrocitai arba astroglia atstovauja daugumai nervų sistemoje esančių glijos ląstelių. Jie reikšmingai dalyvauja skysčių reguliavime smegenyse. Šiame procese jie taip pat užtikrina kalis subalansuoti, kalis dirgiklio perdavimo metu išsiskyrusius jonus pasisavina astrocitai, tuo pačiu reguliuodami tarpląstelinį pH subalansuoti smegenyse. Astrocitai turi ypatingą reikšmę dalyvaujant smegenų informacijos apdorojime. Jų pūslelėse yra neurotransmiteris glutamatas, kuri, išlaisvinta, suaktyvina kaimyninius neuronus. Tokiu būdu astrocitai užtikrina, kad signalai eina didelius atstumus kūne ir tuo pačiu metu yra toliau apdorojami kitiems neuronams. Taigi jie atskiria atskirų informacijos dalių reikšmę. Be informacijos tvarkymo, jie taip pat nustato, kur ji turėtų būti persiųsta. Taigi jie yra atsakingi už nuolatinį smegenų informacinio tinklo kūrimą ir atstatymą. Be astrocitų informacijos perdavimas būtų labai sunkus. Tik per sudėtingą astrocitų ir neuronų bendradarbiavimą mokymasis procesas ir tokiu būdu galimas intelekto formavimas. Savo ruožtu oligodendrocitai formuoja mieliną aplink nervines virves. Kuo labiau išsivysčiusios tam tikros informacijos grandinės, tuo storesnės tampa nervinės sruogos ir tuo daugiau reikia mielino. Trečiasis glijos ląstelių tipas - mikrogliacinės ląstelės - reaguoja panašiai kaip ir makrofagai imuninė sistema į patogenai, toksinai ir negyvos endogeninės ląstelės smegenyse. Nuo antikūnai negali patekti į smegenis per kraujas- smegenų barjerą, šią užduotį atlieka mikrogliazinės ląstelės. Mikroglialinės ląstelės yra skirstomos į ramybės būsenoje esančias ir aktyvias. Poilsio ląstelės stebi procesus savo aplinkoje. Sutrikus traumoms ar infekcijoms, jie tampa laisvai judrūs, migruoja kaip amebos į reikiamą vietą ir pradeda gynybos bei valymo funkcijas. Apskritai darosi vis aiškiau, kad gliinės ląstelės ne tik atlieka pagalbines funkcijas, bet ir yra labai atsakingos už smegenų ir nervų sistemos veiklą.
Ligos
Šiame kontekste taip pat vis labiau pripažįstama glijos ląstelių svarba sveikatai. Daugelio neurologinių ligų metu glijos ląstelėse pastebimi ryškūs pokyčiai. Pavyzdžiui, šizofrenija dažnai prasiveržia paauglystėje, kai dar ne visi aksonai yra padengti mielinu. Atitinkamiems pacientams aptinkama labai nedaug oligodendrocitų, kurie yra atsakingi už mielino susidarymą. Taip pat gali būti, kad kai kurie mielino susidarymui svarbūs genai yra pakitę. Į išsėtinė sklerozė, mielino apvalkalas dažnai sunaikinamas. Todėl veikiami nervų procesai nebegali perduoti signalų, o nukirpti neuronai žūva. Paveldima leukodistrofija yra laipsniškas nervų sistemos baltosios medžiagos sunaikinimas. Šiame procese mielinas, supantis nervai yra degradavęs. Rezultatas yra didžiulis nervai. Pažeisti asmenys kenčia nuo motorikos ir kitų neurologinių sutrikimų. Pagaliau kai kurie smegenų augliai imkitės jų pradinio taško nekontroliuojamam glijos ląstelių augimui.