Jei maistas buvo paruoštas ar virtas, jis galutinai valgomas vanduo, specialiu padažu ir trumpu gratinimu ar gratinimu. Tačiau maisto negalima laikyti šiltai ar ilgą laiką palikti stovint, nes po to papildomai ir ilgai veikiama šiluma virimo veda prie tolesnių maistinių medžiagų ir gyvybiškai svarbių medžiagų (makro ir mikroelementų) nuostolių maiste. Be to, skystas ir taip vanduo-tirpus vitaminai pašalinami iš maisto. Tai vis labiau išplaunama, o tai reiškia, kad padidėjo nuostoliai naudingosios iškasenos ir mikroelementai reikia tikėtis. Ypač jautrūs yra jau paruošti vaisiai ar daržovės - supjaustyti arba nulupti deguonis ir laisvieji radikalai, jei jie paliekami stovėti ilgą laiką. Jiems suteikiamas didesnis atakos paviršius, kuris palengvina puolimą. Jie suskaidomi esminiais vitaminai maiste, pavyzdžiui, vitaminuose A, C, B2 ir B6, ir dėl padidėjusio fermentų aktyvumo bei bakterijų dauginimosi, jis greičiau veikiamas gedimo.
Jei maistas nevartojamas po virimo, bet dar kelias dienas laikomas šaldytuve ar kitose vėsiose patalpose, a sveikatai- nebegalima garantuoti skatinančio maisto poveikio. Išoriniai veiksniai - šviesa, deguonis, temperatūra, laisvieji radikalai ir teršalai - veikia kartu maistą, neigiamai paveikdami jį ir pagreitindami gyvybiškai svarbių medžiagų (mikroelementų) sunaikinimą, išplovimą ir gedimą. Kokybė nepaprastai pablogėja, todėl maistas tampa labiau a sveikatai rizika žmonėms. Kuo daugiau laiko maistas laikomas, tuo daugiau bakterijos ir kitų kenksmingų medžiagų, plintančių maiste, ir tuo didesni mikroelementų nuostoliai. Jei maistas sugedęs, gyvybiškai svarbios medžiagos (mikroelementai) taip pat buvo visiškai sunaikintos ir suirusios. Sugedusį maistą reikia nedelsiant išmesti. Kad nekiltų pavojus sveikatai, greičiausiai bus išvengta sugadintų vietų iškirpimo, nes bakterijos paprastai jau išplito į kitas maisto sritis.
