Apibrėžimas
Terminas hiperventiliacija reiškia nefiziologinį pagreitinto ir pagilėjusio reiškinio reiškinį kvėpavimas (hiper = per daug, vėdinimas = plaučių aeracija).
Fiziologinis reguliavimas
Paprastai mūsų kvėpavimo takus reguliuoja neurogeniniai ir cheminiai dirgikliai. Hiperventiliacijos požiūriu ypač svarbus yra cheminis dirgiklis. Norint suprasti hiperventiliaciją, svarbu suprasti fiziologinę cheminę kvėpavimo jėgą.
Trys pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką hiperventiliacijai, yra padidėjęs anglies dvideginio dalinis slėgis (pCO2), protonų padidėjimas (H +) ir sumažėjęs deguonies dalinis slėgis (pO2). Stipriausias kvėpavimo dirgiklis nustatomas sumažėjus pCO2 ir dar vadinamas hiperkapniška kvėpavimo stimuliacija. Vertę matuoja centriniai chemoreceptoriai nervų sistema.
Jei vertė pakyla, įsikiša ir stimuliuoja kūno reguliavimo mechanizmai kvėpavimas iškvėpti CO2 perteklių. Be to, padidėjus H + skaičiui, hiperventiliacija padidėjusiu kvėpavimo gyliu. Tačiau kvėpavimo dažnis lieka nepakitęs arba prireikus padidėja.
Šios kraujas tampa „rūgštinė“ dėl padidėjusio H + skaičiaus, o pH vertė nukrenta žemiau jo optimaliosios vertės - 7.4. Padidėjusį C02 iškvėpimą lydi protonų skaičiaus sumažėjimas, todėl pH vertė vėl padidėja. Paskutinis reguliavimo mechanizmas yra tas, kurį vykdo periferiniai chemoreceptoriai, matuojantys pO2 kraujas of aorta ir glomus caroticum. būklė sumažėjęs arterinis pO2 vadinamas hipoksija (hipo = per mažai, oxys = reiškia deguonį) ir stimuliuoja kvėpavimo takus.
Psichogeninė hiperventiliacija
Hiperventiliacija, kaip apibrėžta aukščiau, apibūdina pagreitinto ir pagilinto būseną kvėpavimas už įprastų poreikių. Psichogeniškai sukeltas variantas yra visiškai atsietas nuo kūno reguliavimo mechanizmų. Dėl padidėjusio kvėpavimo iškvepiama daug CO2, todėl iš tikrųjų turėtų atsirasti reflekso sukeliamas kvėpavimo sumažėjimas.
Tačiau ši reguliavimo kilpa neveikia esant psichogeninei hiperventiliacijai, todėl nukentėjusieji toliau patenka į pagilėjusio ir pagreitinto kvėpavimo būseną su dusulio jausmu. Psichogeninės hiperventiliacijos pasekmė yra arterinio ir alveolinio pCO2 sumažėjimas. Tai veda prie kvėpavimo takų alkalozė, ty nuo kvėpavimo priklausoma šarminė būsena kraujas padidėjus pH, nes iškvėpdamas CO2 nebegali sumažinti pH.
Todėl galima sakyti, kad psichogeniškai sukelta hiperventiliacija yra neadekvati reakcija, atsieta nuo įprastų kūno patofiziologinių mechanizmų. Psichogeninės hiperventiliacijos sukėlėjai yra įvairūs ir individualūs. Pagreitintas kvėpavimas dažnai siejamas su psichologiškai stresinėmis situacijomis.
Nerimas, Depresija, agresija, skausmas o stresas taip pat gali būti psichogeninės hiperventiliacijos priežastis. Dažnai nukentėję asmenys nežino, kad jų emocinė padėtis išprovokuos hiperventiliacijos sukėlėją. Todėl tai dažnai įvyksta nesąmoningai. Pagal dabartinius tyrimus moterys dažniau serga nei vyrai. Be to, antrą – trečią gyvenimo dešimtmetį padidėja psichogeninės hiperventiliacijos rizika.
