Homeopatija | Osgudo liga šniokščia

Homeopatija

Osgoodo Schlatterio liga gali būti gydoma homeopatiniais vaistais. Tačiau iš anksto reikėtų atlikti medicininį paaiškinimą. Homeopatinė terapija nepakeičia kitų terapijos formų, tokių kaip imobilizavimas ar įtvarai.

Yra įvairių preparatų, kuriuos galima vartoti skirtingomis dozėmis ir dažnumu sergant Osgoodo Schlatterio liga. Individualų gydymo planą turėtų parengti patyręs homeopatas. Gydymo priemonės, kurios gali būti susijusios su Osgoodo Schlatterio liga, yra Rhus toksikodendras, Arnika, Angustura Vera, Kalcio fluoratas ir fosforo, Hekla lava. Gydymas taip pat trunka keletą mėnesių. Jis skirtas palaikyti kaulo gijimą, pagerinti audinio elastingumą ir atsparumą bei palengvinti skausmas.

Vėlyvas poveikis

Vėlyvosios Schlatterio ligos komplikacijos yra blauzdikaulio šiurkštumo deformacijos. Ligos eigoje čia susidaro jautrūs pakilimai, kurie gali išlikti net po išgydymo ir gali sukelti skausmas. Kita vėlyva pasekmė gali priklausyti nuo lėtinio krūvio skausmas viduje kelio sąnarys.

Tačiau vėlyvas poveikis po Osgoodo Schlatterio ligos yra labai retas. Paprastai liga gyja visiškai, kol paciento augimas bus baigtas, be simptomų. Jei atsiranda lėtinių problemų, galima atlikti operaciją, kad būtų išvengta ilgalaikio ar nuolatinio pažeidimo ir skausmo.

Esant sunkioms ašinėms paklaidoms, tokioms kaip lanko kojos ar lanko kojos, gali prireikti perkelti girnelės tvirtinimo sausgyslę, kad būtų išvengta neteisingo sąnario apkrovimo. Tačiau ši komplikacija nebėra tiesiogiai susijusi su Schlatterio liga. Vėlyvos Osgoodo Schlatterio ligos komplikacijos yra labai retos.

Ar varžybinis sportas kelia pavojų Schlatterio ligai?

Kadangi vaikai ir paaugliai, kurie užsiima sportiniu sportu, dažnai treniruojasi labai intensyviai ir užima daug laiko, Schlatterio liga jiems būdinga dažniau. Didelis krūvis augimo fazėje, regeneracijos stoka ar treniruotės su pirmaisiais skausmo požymiais nėra retos varžybose. Schlatterio liga ypač paplitusi sporte, kur kelio sąnarys patiria didelę įtampą, pavyzdžiui, dėl šuolių ar greito krypties keitimo.

Tai apima tokias sporto šakas kaip krepšinis, futbolas ar gimnastika. Treniruotės ant kietų paviršių yra pagrindinis ligos vystymosi rizikos veiksnys. Vaikų ir paauglių, kenčiančių nuo Schlatterio ligos ir užsiimančių varžybomis, problema yra privaloma pertrauka nuo treniruočių, kurią padaryti būtina dėl konservatyvios terapijos.

Imobilizacija ir poilsis dažnai nesuderinami su mokymo planas ir tikslų, tačiau vis dėlto jų reikėtų griežtai laikytis, kad be reikalo neprailgtų gijimo laikotarpis. Į našumą orientuotiems vaikams ir paaugliams, kurie yra įpratę sunkiai treniruotis savo tikslams pasiekti, gali kilti psichologinė įtampa. Jie turėtų žinoti, kad norint išgydyti būtina nuosekli apsauga, o gijimo laikotarpis turėtų būti pratęstas tik tuo atveju, jei nesilaikoma poilsio laikotarpio.