Ilgalaikė atmintis: funkcija, užduotys, vaidmuo ir ligos

Ilgalaikis atmintis yra neuroninė, multimodalinė funkcija, kuri ilgą laiką apdoroja ir kaupia informaciją.

Kas yra ilgalaikė atmintis?

Ilgalaikis atmintis suprantama kaip nervinė, multimodalinė funkcija, kuri apdoroja ir kaupia informaciją ilgą laiką. Ilgas terminas atmintis galima suskirstyti į deklaratyviąją ir nedeklaruojamąją atmintį. Deklaracinėje atmintyje yra konkrečių žinių, o nedeklaracinėje atmintyje saugoma informacija, pagrįsta patirtimi. Deklaracinis turinys saugomas tuose žievės regionuose, kurie taip pat dalyvavo apdorojant. Nedeklaruojama ilgalaikė atmintis priskiriama gana nevienalytėms atminties talpoms. Tai apima asociatyvų ir neasociatyvų mokymasis, pradžia, įpročiai ir įgūdžiai. Nedeklarinė atmintis yra susijusi su smegenėlė, amygdala ir striatum, be kita ko, nėra priklausomi nuo sąmoningos atminties, o deklaratyvias žinias galima sąmoningai prisiminti, todėl jos yra lanksčios. Endelis Tulvingas (* 1972) šias dvi formas taip pat vadina semantine ir epizodine ilgalaike atmintimi. Epizodinė atmintis apima konkrečius žmogaus įvykius, kuriuose saugomos ir erdvėlaikinės savybės. Ši atmintis taip pat žinoma kaip šaltinio atmintis. Semantinė ilgalaikė atmintis apima žodžių reikšmes, faktus ar taisyklių sistemas. Epizodinėje atmintyje galima prisiminti vieną įvykį, o tai neįmanoma semantinėje atmintyje. Kita forma yra procedūrinė atmintis, kuri dar vadinama elgesio atmintimi. Čia saugomi automatizuoti įgūdžiai, tokie kaip vairavimas automobiliu ar vaikščiojimas. Šie veiksmai išmokstami nuolat praktikuojant ir vėliau gali būti prisiminti negalvojant.

Funkcija ir užduotis

Lauke smegenys, informacija nėra saugoma konkrečioje vietoje, tačiau yra randama bendroje neuronų struktūroje, taip pat jų sąsajose. Šiame procese dalyvauja, pavyzdžiui, limbinė sistema, priekinės ir laikinosios skiltys bei hipokampas, kuris perkelia turinį iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį. Kai turinys patenka į ilgalaikę atmintį, jis ten visam laikui saugomas. Tuo tikslu yra formuojamos vadinamosios engramos (atminties pėdsakai kaip struktūrinis pokytis smegenys dėl dirgiklio poveikio), per kurį atsiminti tampa įmanoma. Ilgalaikių atminties gebėjimų pavyzdžiai yra eilėraščio prisiminimas, nemaloni situacija ar pažįstamo veidas. Informacija yra aktyviai koduojama, apdorojama, saugoma ir atkuriama ar įsimenama. Taigi pagrindinė ilgalaikės atminties funkcija yra informacijos teikimas, kad vėliau būtų galima optimaliai priimti sprendimus. Iš viso išskiriami keturi ilgalaikės atminties procesai: mokymasis, išlaikyti, prisiminti ir pamiršti. Ilgalaikė atmintis yra beveik neribota. Mokymasis vyksta tarp motorinio ir sensorinio neurono (nervinė ląstelė). Kai stimuliuojamas jutiminis neuronas, išsiskiria padidėję neuromediatoriai ir atsiranda stipri raumenų aktyvacija. Mokymosi procesas pirmiausia vyksta kaip trumpalaikis, o vėliau kaip ilgalaikis saugojimas, kai sinapsė padidėja ir keičiasi jos funkcija. Susiejus mokymosi medžiagą su tuo, kas jau žinoma, informaciją galima išsaugoti ilgalaikėje atmintyje. Tačiau tik labai retai tam tikri faktai ar įvykiai atkuriami ištikimai. Prisimenant, išankstinės žinios, matyt, vaidina svarbų vaidmenį, tačiau refleksija ar tam tikri paieškos procesai taip pat gali pakeisti ar iškreipti turinį.

Ligos ir skundai

Viena iš galimų ligų, susijusių su ilgalaike atmintimi, yra atminties problemos. Atminties sutrikimai, prasti koncentracija o užmaršumas, jei jų nedidėja, dažnai būna dėl išsekimo ar stresas. Tačiau jei problemų padaugėja, o įprasta dienos tvarka tampa problemiška, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes užmaršumas gali nuslėpti ir rimtesnę ligą. Viena iš galimų ligų yra demencija, kuris pažeidžia gebėjimą mąstyti ar protinę veiklą. Nukentėjusieji turi problemų įsisavinant naują turinį ir vėliau jį atgaminant. Be to, tai turi įtakos kalbai, aritmetikai ir gebėjimui orientuotis. Dažniausia forma yra Alzheimerio liga liga, kuria smegenys ląstelės žūva dėl baltymų sankaupų, atsirandančių nervų ląstelių išorėje arba viduje. Kita paplitusi forma yra kraujagyslės demencija, kurią sukelia kraujotakos sutrikimai smegenyse. Rečiau pasitaiko a būklė vadinamas Lewy kūnu demencija. Lewy kūnai yra sferinės struktūros, randamos smegenų žievėje arba smegenų stiebas. Nukentėjusiems asmenims progresuojantis atminties sutrikimas pasireiškia judėjimo sutrikimais, taip pat psichozės simptomais. Demencija taip pat gali pasireikšti Picko ligos kontekste. Čia visų pirma sutrinka gebėjimas mąstyti abstrakčiai ir tam tikri smegenų regionai miršta lėtai. Priešingai, demencija labai greitai vystosi Kreutzfelto-Jakobo liga. Daugiausia trikdžių yra koncentracija, dėmesys ar atmintis, priežastis yra toksiška baltymai dėl kurių smegenų audinys miršta. Kartu su demencija galima ir Parkinsonizmas arba ŽIV. Kitos ligos, dėl kurių gali atsirasti užmaršumas, yra:

Kitos priežastys gali būti vaistai, skysčių trūkumas ir mityba, miego sutrikimai, stresas, alkoholis piktnaudžiavimas ir Vėžys gydymas.