Inkstų infarkto gydymas Inkstų infarktas - pavojingas ar išgydomas?

Inkstų infarkto gydymas

Inkstų infarktas turėtų būti gydomas kuo greičiau, kad būtų išvengta pasekmių dėl nepakankamo deguonies aprūpinimo deguonimi inkstas. Kaip neatidėliotina priemonė skiriami tie, kuriems yra ūminis inkstų infarktas heparinas (5,000–10,000 XNUMX TV, tarptautiniai vienetai). Tai yra antikoaguliantas, kad būtų išvengta tolesnio poveikio kraujas susidaryti krešuliams ir ištirpinti esamus.

Jei pažeidžiami abu inkstai, dializė gali prireikti, tokiu atveju inkstas funkcija pakeičiama prietaisu. Jei krešulio nepavyksta ištirpinti naudojant Herapin, gali būti svarstoma operacija ar lizės terapija. Kenksmingą emboliją ar trombą galima pašalinti chirurginiu būdu. Lizės terapija apima kateterio įvedimą į inkstas ir skiriant vaistą krešuliui suskaidyti. Lizės terapijoje dažnai naudojamas fermentas urokinazė arba veiklioji medžiaga rtPA (rekombinantinis audinių plazminogeno aktyvatorius), ty medžiagos, kurios ištirpina kraujas krešulys natūraliu būdu.

Teisinga mityba po inkstų infarkto

Po inkstų infarkto mitybą lemia pagrindinė liga ir infarkto pasekmės. Jei pasireiškia ūminis inkstų nepakankamumas, skysčių vartojimas yra svarbus aspektas, kurį reikia aptarti su gydančiu gydytoju. dieta turėtų specialiai sumažinti šlapimo medžiagų kiekį kraujas, normalizuoti kraujospūdis ir praplaukite vandens sulaikymą.

Per didelis baltymų kiekis dieta gali apkrauti inkstus, o apsieinant be baltymų, sulėtėja inkstų silpnumo progresavimas. Atsižvelgiant į inkstų silpnumo sunkumą, reikia koreguoti baltymų kiekį maiste; apskritai dieta visada turėtų būti mažai baltymų. Taip pat reikėtų aptarti su gydytoju, kiek druskos galima suvartoti.

Per didelis druskos kiekis gali turėti neigiamos įtakos kraujospūdis, tačiau susilaikymas nuo druskos gali net pabloginti inkstų veiklą. Todėl svarbu derinti druskos kiekį atsižvelgiant į individualią situaciją. Iš esmės po inkstų infarkto mažai baltymų turinti dieta yra teigiama prognozei. Inkstų infarkto pasekmės gali būti skirtingos, todėl dietą reikėtų individualiai aptarti su gydančiu gydytoju.