Inkstų nepakankamumas (inkstų silpnumas)

Trumpa apžvalga

  • Inkstų nepakankamumas – apibrėžimas: esant inkstų nepakankamumui (inkstų silpnumui, inkstų nepakankamumui), inkstai turi ribotą gebėjimą arba visai negali išskirti su šlapimu susijusių medžiagų, t. žalos sveikatai.
  • Ligos formos: ūminis inkstų nepakankamumas (staigus, galimai grįžtamas) ir lėtinis inkstų nepakankamumas (laipsniškas, dažniausiai progresuojantis, negrįžtamas, bet prireikus gali būti sulėtintas).
  • Priežastys: staigus inkstų nepakankamumas, pvz., nelaimingi atsitikimai, nudegimai, uždegimai, infekcijos, širdies nepakankamumas, navikai, inkstų akmenys, vaistai. Esant lėtiniam inkstų silpnumui, pvz. diabetas, aukštas kraujospūdis, inkstų cistos, uždegimai, vaistai.
  • Gydymas: Priklausomai nuo inkstų nepakankamumo priežasties ir sunkumo. Priežasties ir esamų rizikos veiksnių (pavyzdžiui, aukšto kraujospūdžio) gydymas, skysčių, rūgščių-šarmų ir elektrolitų pusiausvyros reguliavimas, inkstus pažeidžiančių vaistų vengimas, prireikus dializės ar inkstų persodinimas. Be to, mitybos rekomendacijos.

Kas yra inkstų nepakankamumas?

Esant inkstų nepakankamumui (inkstų silpnumas, inkstų nepakankamumas), inkstai nebegali atlikti savo pagrindinės funkcijos arba gali tai atlikti tik ribotai. Tai yra nuolatinis kraujo filtravimas ir valymas, tai yra vandens pertekliaus, mineralų ir medžiagų apykaitos produktų filtravimas ir pašalinimas su šlapimu.

Kas atsitinka esant inkstų nepakankamumui?

Kai inkstai nebegali (pakankamai) filtruoti kraujo, organizme kaupiasi šlapinimosi medžiagos. Tai galutiniai metabolizmo produktai, kurie turi būti pašalinti su šlapimu, pavyzdžiui, šlapalas, šlapimo rūgštis ir kreatininas.

Be to, esant inkstų nepakankamumui, organizme kaupiasi ir vanduo bei mineralai. Be kita ko, tai gali sukelti audinių patinimą (edemą) ir širdies aritmiją (dėl per daug kalio). Dėl to, esant inkstų nepakankamumui, gali išsivystyti metabolinė acidozė (metaboliškai „rūgštus“ kraujas).

Inkstų nepakankamumas - ūminis arba lėtinis

Gydytojai kalba apie ūminį inkstų nepakankamumą, kai inkstų funkcija susilpnėja ūmiai, t.y. per trumpą laiką. Šis funkcijos praradimas gali būti grįžtamas. Daugiau apie tai galite perskaityti straipsnyje Ūminis inkstų nepakankamumas.

Sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu, inkstų funkcija blogėja palaipsniui ir visam laikui. Daugiau informacijos apie šią inkstų pažeidimo formą rasite straipsnyje Lėtinis inkstų nepakankamumas.

Ar inkstų nepakankamumas išgydomas?

Jei „inkstų nepakankamumas“ teisingai reiškia galutinę lėtinio inkstų nepakankamumo stadiją, atsakymas yra ne (kalbant apie sergančius inkstus). Inkstų pažeidimas yra toks didelis, kad sergantieji priklauso nuo dializės („kraujo plovimo“), kad išgyventų, arba nuo naujo inksto (inksto persodinimo).

Net ir ankstesnėse stadijose lėtinis inkstų nepakankamumas nėra išgydomas ta prasme, kad jau sunaikintas inkstų audinys atgauna savo funkcines galimybes. Tačiau laiku ir tinkamai gydant, liga net neprogresuoja į galutinę stadiją (arba bent jau labai lėtai).

Kita vertus, ūminis inkstų nepakankamumas gali išgydyti: jei jis greitai gydomas, inkstų funkcija paprastai visiškai atsistato. Tačiau nedidelė dalis pacientų lieka su lėtiniu inkstų nepakankamumu. Negydant inkstų nepakankamumas dažniausiai būna mirtinas.

Bendras atsakymas į šį klausimą neįmanomas. Iš esmės:

Dializė gali išgelbėti gyvybę esant sunkiam inkstų pažeidimui. Tačiau lėtinėmis dializėmis gydomų pacientų gyvenimo trukmė gerokai sutrumpėja (lyginant su normalia to paties amžiaus populiacija).

Situacija ypač kritiška, jei taip pat yra gretutinių ligų, tokių kaip diabetas ar širdies nepakankamumas. Kiti veiksniai, tokie kaip paciento amžius, taip pat turi įtakos tam, kiek gyvenimo trukmė sutrumpėja inkstų nepakankamumo atveju.

Prognozė atrodo geresnė, kai pacientai, sergantys sunkia inkstų liga, gauna donoro inkstą: jų gyvenimo trukmė po inksto transplantacijos gerokai ilgesnė nei dializuojamų pacientų.

Daugiau apie lėtiniu inkstų nepakankamumu sergančių žmonių gyvenimo trukmę skaitykite čia.

Kaip atsiranda inkstų nepakankamumas?

Ypač seniems ir silpniems žmonėms ūminis inkstų nepakankamumas dažnai atsiranda dėl to, kad jie geria per mažai, todėl organizmas išsausėja (dehidratacija). Tam tikri vaistai, infekcijos, neinfekcinis inkstų uždegimas, navikai ar širdies nepakankamumas taip pat gali sukelti staigų inkstų nepakankamumą.

Daugiau apie ūminio inkstų nepakankamumo priežastis galite sužinoti čia.

Lėtinį inkstų nepakankamumą labai dažnai sukelia diabetas. Nuolat padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia inkstų kūnelius (glomerulus), t. y. inkstų filtravimo vienetus. Ši inkstų pažeidimo forma vadinama „diabetine nefropatija“.

Ilgą laiką aukštas kraujospūdis taip pat dažnai chroniškai pažeidžia inkstus. Kitos galimos priežastys yra inkstų uždegimas ir cistinė inkstų liga (dažniausiai įgimtas daugelio skysčių užpildytų ertmių (cistų) susidarymas inkstuose).

Inkstų nepakankamumas: simptomai

Ūminis inkstų nepakankamumas dažnai pasireiškia tik nespecifiniais simptomais, tokiais kaip greitas nuovargis. Labiausiai pastebimas simptomas taip pat gali būti šlapimo kiekio sumažėjimas. Tačiau taip nutinka ne visada. Kai kurie paveikti asmenys net išskiria per daug šlapimo (poliurija).

Lėtinis inkstų silpnumas iš pradžių nerodo jokių simptomų. Tik progresuojant inkstų pažeidimui pamažu atsiranda ligos požymių, pavyzdžiui, silpnumas, niežulys, purvinai geltona odos spalva (café-au-lait odos spalva) ir į šlapimą panašus iškvepiamo oro, odos ir prakaito kvapas (uremic fetor).

Jei inkstai išskiria per mažai vandens, jis dažniausiai kaupiasi audiniuose. Rezultatas yra, pavyzdžiui, vandens susilaikymas (edema) kojose. Tačiau „perteklinė hidratacija“ taip pat gali paveikti plaučius (plaučių edema).

Plačiau apie sutrikusios inkstų funkcijos požymius skaitykite straipsnyje Inkstų nepakankamumas – simptomai.

Inkstų nepakankamumas: diagnozė

Diagnozė prasideda nuo išsamios gydytojo ir paciento diskusijos siekiant surinkti ligos istoriją. Be kita ko, gydytojas teiraujasi, kokių nusiskundimų turi pacientas ir kiek laiko jie egzistavo. Jis taip pat teiraujasi apie pagrindines ligas (pvz., aukštą kraujospūdį) ir vaistus, kuriuos pacientas vartoja.

Po ligos istorijos pokalbio atliekama fizinė apžiūra ir kraujo bei šlapimo tyrimai. Inkstų nepakankamumui svarbios kraujo vertės yra kreatininas, karbamidas ir kreatinino klirensas. Šios inkstų reikšmės gydytojui nurodo, kiek inkstų funkcija sutrikusi.

Informatyvus yra ir padidėjusio baltymų kiekio šlapime nustatymas (proteinurija). Tai dažnai signalizuoja apie inkstų nepakankamumą, bet gali turėti ir kitų priežasčių.

Daugiau apie tyrimus ir ūminio inkstų nepakankamumo diagnostiką galite sužinoti čia. Jei norite sužinoti daugiau apie lėtinio inkstų nepakankamumo įvertinimą, skaitykite čia.

Inkstų nepakankamumas: stadijos

Ūminis inkstų nepakankamumas gali būti suskirstytas į keturias ligos eigos stadijas, be kita ko: Jis prasideda pažeidimo faze (pradinė fazė), kuri trunka nuo kelių valandų iki dienų, ir baigiasi atsigavimo faze. Pastarųjų metu daugiau ar mažiau atsistato inkstų veikla, o tai gali užtrukti iki dvejų metų. Be to, ūminis inkstų nepakankamumas skirstomas į tris etapus, atsižvelgiant į inkstų verčių mastą ir šlapimo išsiskyrimą.

Daugiau apie ūminio inkstų nepakankamumo stadijas ir progresavimo fazes galite sužinoti čia.

Daugiau apie skirtingus lėtinio inkstų nepakankamumo sunkumo laipsnius galite perskaityti straipsnyje Inkstų nepakankamumas – stadijos.

Inkstų nepakankamumas: gydymas

Inkstų nepakankamumo gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo.

Esant bet kokiai inkstų nepakankamumo formai, gydytojai stebi ir reguliuoja rūgščių-šarmų ir elektrolitų pusiausvyrą (elektrolitai = kraujo druskos). Šiuo tikslu jie gali skirti vaistus. Vadinamieji diuretikai („šlapimo tabletės“) kartais būtini, kad sergantieji galėtų pakankamai šlapintis ir pašalinti „toksinus“.

Taip pat svarbu vengti inkstus pažeidžiančių vaistų esant inkstų nepakankamumui arba vartoti juos tik atsargiai ir sumažintomis dozėmis. Pavyzdžiui, gerai žinomo skausmą malšinančio ir karščiavimą mažinančio ibuprofeno negalima vartoti esant sunkiam inkstų nepakankamumui.

Geriausia vaistus vartoti tik pasikonsultavus su gydytoju.

Daugiau apie ūminio inkstų nepakankamumo gydymą galite perskaityti čia. Apie tai, kaip gydomas lėtinis inkstų nepakankamumas, galite perskaityti čia.

Inkstų nepakankamumas: mityba

Inkstų nepakankamumu sergantys pacientai taip pat gali patys ką nors padaryti, kad sumažintų inkstų apkrovą ir pagerintų bendrą būklę. Pavyzdžiui, svarbu stebėti savo baltymų ir kalorijų kiekį. Sutrikusi inkstų funkcija gali paskatinti baltymų skaidymąsi ir riebalų apykaitos sutrikimus.

Žmonės, sergantys lėtiniu inkstų nepakankamumu, turėtų saikingai vartoti maistą, kuriame yra daug fosfatų, natūraliai arba kaip priedas. Tai riešutai, subproduktai, rupių miltų duona, pienas, lydytas sūris ir kai kurios dešros rūšys.

Specialios rekomendacijos taip pat taikomos pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, kuriems atliekama dializė.

Daugiau apie šią temą galite perskaityti straipsnyje Mityba sergant inkstų nepakankamumu.