Intelekto sutrikimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Nuo intelekto sumažėjimo statistiškai veikia maždaug trys procentai gyventojų. Skirtingi sunkumo laipsniai skiriami nuo vadinamojo „ribinio intelekto“ iki „griežčiausio intelekto sumažinimo“. Tai yra protinių gebėjimų pažeidimas.

Kas yra intelekto mažinimas?

Apibrėžtas intelekto mažinimas yra neišsamus arba sustabdytas protinių gebėjimų, turinčių įtakos intelekto lygiui (kalbos, pažinimo, socialinių ir motorinių įgūdžių), raida. Atsižvelgiant į žvalgybos koeficientą, išskiriami skirtingi lygiai: 70–84 intelekto koeficientas vadinamas „pasienio žvalgyba“. Nukentėję asmenys mokosi lėčiau ir jiems sunku įsisavinti mokyklinę medžiagą. Lengvam intelekto sutrikimui būdingas IQ nuo 50 iki 69, kuris atitinka devynerių - dvylikos metų vaiko amžių. Nukentėjusius asmenis paprastai galima apgyvendinti specialiose mokyklose mokymasis neįgalūs ir gali lankyti mokyklą. Vidutinis intelekto sumažinimas reiškia intelekto koeficientą nuo 35 iki 49, kuris atitinka šešerių – devynerių metų intelekto lygį. Jei intelekto amžius yra nuo trejų iki jaunesnių nei šešeri (tai atitinka IQ nuo 20 iki 34), ekspertai tai vadina sunkiu gabumu. Jei intelekto koeficientas yra mažesnis nei 20, diagnozė yra sunkus intelekto sutrikimas, dėl kurio labai ribojami kalbos, nelaikymo ir mobilumo apribojimai. Atsižvelgiant į sunkumą, nukentėjusiems žmonėms reikia daugiau ar mažiau priežiūros ir saugomos aplinkos.

Priežastys

Intelekto sutrikimo priežasčių dažnai neįmanoma nustatyti. Tačiau yra ir tokių rizikos veiksniai tai žymiai padidina vėlesnio sumažėjusio intelekto tikimybę. Dažnai intelekto sumažėjimas yra genetinis-chromosominis (pavyzdžiui, 21 trisomijos atveju, taip pat vadinamas Dauno sindromas), taip pat galima įsivaizduoti medžiagų apykaitos sutrikimus. Sumažėjęs intelektas taip pat gali būti a smegenys-organinis vystymosi defektas, toks kaip atsiranda epilepsijaarba gali būti hormoninis. Taip pat gali būti, kad motina užsikrėtė virusu ar bakterija infekcijos nėštumo metu (pvz raudoniukė) arba suvartoti narkotikai (nikotinas, heroinas), vaistai ar alkoholisarba buvo nepakankamai ar nepakankamai maitinamas. Priešlaikinis gimdymas arba gimimo trauma taip pat gali sukelti nuolatinę žalą ir būti priežastis. Tačiau kai kuriais atvejais intelekto sumažėjimas vyksta ir po gimimo. Tai gali būti gretutinė infekcija, pvz meningitas, kurią perduoda erkių įkandimai. Taip pat buvo pastebėta, kad vakcinos pažeidimai yra nedideli vitamino D kraujas lygiai gali vaidinti svarbų vaidmenį, nes pastarieji yra nepalankūs smegenys veiklos.

Simptomai, skundai ir požymiai

Yra daugybė simptomų, nusiskundimų ir požymių, rodančių intelekto sutrikimą. Tačiau svarbu jį atskirti nuo kitų psichinių ligų ir nuo demencija. Tai kruopštaus diagnozavimo užduotis. Apskritai sumažėjusio intelekto atvejais dažnai pasireiškia šie požymiai: Pavyzdžiui, nukentėjusieji dažnai pasižymi ryškiu pasyvumu ir psichologine priklausomybe, taip pat mažai toleruoja nusivylimą. Dėl šios priežasties jie labai dažnai priklauso nuo priežiūros ir saugomos aplinkos. Sutrikusi impulsų kontrolė, savęs sužalojimas ir agresyvumas taip pat gali būti intelekto sumažėjimo požymiai. Be to, sutrikusio intelekto žmonės turi silpnesnį gebėjimą prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo poreikių ir jiems dažnai sutrinka žodinis ir neverbalinis bendravimas, o tai gali apsunkinti gyvenimą kartu su aplinka, nes jiems dažnai būna sunku save suprasti ir suprasti. savo ruožtu turi didelių supratimo sunkumų. Net paprastos užduotys gali sukelti neįveikiamų problemų, kurios gali slopinti nukentėjusio asmens socialinį vystymąsi. Socialiniai prisitaikymo sutrikimai, elgesio problemos ir galbūt fiziniai simptomai yra dar vienas nepakankamo pasiekimo požymis.

Ligos diagnozė ir eiga

Norint nustatyti teisingą diagnozę, yra dvi pagrindinės priemonės: tai, pirma, klinikinis įspūdis, atsirandantis stebint, ir, antra, intelekto koeficiento matavimas intelekto testais. Pastarieji pateikia patikimą informaciją apie nepakankamo pasiekimo sunkumą. Jei sumažėja intelektas, jo nebegalima pakeisti, bet tik šiek tiek palengvinti jo poveikį. Nukentėjusieji yra priklausomi nuo gerų gyvenimo ir darbo sąlygų bei dažnai nuo intensyvios terapijos, kitaip kyla socialinio pasitraukimo, vienatvės ir izoliacijos pavojus, nes aplinka paprastai mažai supranta.

Komplikacijos

Intelekto sumažėjimo poveikis ir skundai labai priklauso nuo šios ligos sunkumo. Paprastai kasdienį paciento gyvenimą gerokai apsunkina intelekto sumažėjimas. Tėvai ir artimieji taip pat dažnai kenčia nuo psichologinių skundų ar depresijų. Daugumos pacientų mąstymas ir veikimas yra ribotas dėl šio sumažėjimo. Be to, sunkus nuotaikos svyravimai gali atsirasti mąstymo sutrikimų. Blogiausiu atveju nukentėję asmenys yra agresyvūs ir taip pat gali rodyti sau žalingą elgesį. Neretai intelektas sumažėja iki vadovauti socialinėms problemoms spręsti, kad ypač vaikai būtų neįtraukti į grupes mokykloje ar vaikų darželis. Be to, gali pasitaikyti patyčių ar erzinimo. Mokymasis taip pat labai trukdo intelekto sumažėjimas, todėl daugeliu atvejų pacientas taip pat serga šia liga suaugus. Šio sutrikimo gydymas atliekamas naudojant įvairias terapijas ir palaikymą. Kai kuriais atvejais pacientams reikalinga speciali apsauga, nes jie gali tinkamai neįvertinti pavojų ir gali susižeisti. Taip pat kai kuriais atvejais būtina gydyti uždaroje klinikoje. Tačiau negalima visuotinai nuspėti, ar gydymas dėl intelekto sutrikimo bus tinkamas vadovauti į teigiamą ligos eigą.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Ne visada būtina apsilankyti pas gydytoją apžiūrai, kai sumažėja intelektas. Jei galima atlikti įprastas kasdienes užduotis, gydytojo nereikia. Kai kuriais atvejais nukentėjusiam asmeniui reikia daugiau laiko atlikti būsimas užduotis dėl pažeminto intelekto. Jei yra labai susilpnėjęs intelektas, nukentėjusiam asmeniui dažnai reikia pagalbos ir palaikymo susitvarkant su kasdieniu gyvenimu. Kad būtų galima tiksliai įvertinti protinio darbingumo galimybes, IQ testas turėtų būti atliktas, kai tik vaikai ar paaugliai rodo akivaizdžius skirtumus, palyginti su bendraamžiais. Jei paveiktas asmuo atrodo greitai priblokštas arba jam sunku išmokti naujų dalykų, rekomenduojama įvertinti esamą intelektą. Jei vystymasis vėluoja, labai užmiršta ar per anksti sustoja intelektinė raida, reikia kreiptis į gydytoją. Jei asmuo dažnai nebūna, jei yra reikšmingų mokymasis delsiama arba jei naujų įgūdžių galima įgyti tik labai lėtai ir labai stengiantis, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Siekdamas skatinti esamą intelektą, gydytojas gali duoti svarbių patarimų dėl mokymų ar reguliariai naudojamų pratimų skyrių. Jei sutrinka gebėjimas atsiminti, jei akivaizdžiai prarandama esama psichinė veikla arba jei gyvenimo eigoje yra nenatūralus psichinis nuosmukis, patariama kreiptis į gydytoją.

Gydymas ir terapija

Gydyti intelekto sumažėjimo priežastį dažniausiai nebegalima, nes dėl to dažniausiai yra negrįžtama smegenys-organinės priežastys. Juo labiau svarbi prevencija ir atsargumas. Tačiau įmanoma padėti nukentėjusiems labai ankstyvoje jų vystymosi stadijoje ir tokiu būdu sustiprinti turimus išteklius ir sušvelninti trūkumus. Gera integracija šeimose ar specialiose įstaigose taip pat būtina tais atvejais, kai reikia priežiūros. Nukentėjusiems asmenims dažnai reikia specialios apsaugos, nes dėl jų psichosocialinės struktūros jie dažniau būna apleisti ar skriaudžiami. Atsižvelgiant į sunkumo laipsnį, specialios mokymosi negalią turinčios mokyklos taip pat gali būti tinkamos, jei yra galimybė lankyti mokyklą. Mažiau gabiems paprastai reikia optimalių gyvenimo ir darbo sąlygų, kad jie galėtų tobulėti pagal savo galimybes. Anksčiau jie daugiausia būdavo apgyvendinami namuose, tačiau dabar skatinamos kitos gyvenimo formos. Pavyzdžiui, pagalbinis gyvenimas arba įvairūs integraciniai terapija egzistuoja programos, skirtos pagerinti socialinę integraciją ir užkirsti kelią hospitalizavimui. Tokiu būdu nukentėjusiesiems suteikiama galimybė dalyvauti socialiniame gyvenime. Jei be intelekto sutrikimo yra narkotikų, yra elgesio sutrikimų terapija taip pat gali būti prasminga, siekiant sumažinti nukentėjusio žmogaus ir aplinkos kančias. Tačiau narkotikų nėra terapija pačiam intelekto sutrikimui. Tai galima tik šiek tiek sušvelninti, bet neatšaukti.

Perspektyva ir prognozė

Intelekto sutrikimas turi nepalankią prognozę. Smegenų sutrikimai yra nepataisomi, todėl išgydyti negalima. Pažintinės veiklos pagerėjimas gali būti pasiektas vykdant tikslinį mokymą ir švietimą, pritaikytą individualiems nukentėjusio asmens poreikiams. Šie vadovauti į bendrų protinių gebėjimų padidėjimą ir įgytų žinių stabilumą. Nepaisant visų pastangų, intelekto normos ribose nepavyksta pasiekti. Terapijos tikslas - kiek įmanoma pagerinti esamus įgūdžius, kad nukentėjęs asmuo galėtų iš dalies ar beveik visiškai perimti kasdienes užduotis. Žodinis ir neverbalinis bendravimas taip pat yra lavinamas taip, kad būtų tarpusavio santykiai sąveika yra patobulinti. Dėl to pagerėja gerovės jausmas ir pakyla bendra gyvenimo kokybė. Jei yra lėtinių ligų, nėra perspektyvos stabilizuoti pažinimo įgūdžių. Šių pacientų prognozė yra ypač nepalanki. Dėl pagrindinės ligos nuolat mažėja psichinė veikla, kurios negalima nutraukti įprastomis medicininėmis priemonėmis. Gydymas bando paveikti ligos progresą. Taip siekiama kuo ilgiau atitolinti skilimo procesus ir išlaikyti esamą lygį. Tokiais atvejais psichinės veiklos atstatyti neįmanoma.

Prevencija

Norėdami išvengti intelekto sumažėjimo, prevencinis priemonės pirmiausia reikia vartoti per nėštumas. Daugelis klaidingų pokyčių gali būti aptikti ir sustabdyti prenataliai. Būsimos mamos taip pat turėtų atkreipti dėmesį į kuo sveikesnį gyvenimo būdą ir jo vengti narkotikai ir alkoholis bet kokia forma. Į vaikystė, tėvai turėtų imtis priemonės ankstyvam galimų ligų nustatymui, kad būtų galima laiku įsikišti. Galų gale prevencija yra geriausia alternatyva nesėkmės atveju, nes vėliau ją galima tik šiek tiek patobulinti, tačiau jos negalima pakeisti.

Požiūris

Pasirodo, kad po daugelio žvalgybos atvejų sumažėjimas yra gana sunkus, todėl šią ligą ne visada galima visiškai išgydyti. Kai kuriais atvejais šį sumažėjimą taip pat galima sušvelninti, nors tolesnė eiga taip pat labai priklauso nuo pagrindinės ligos ir nuo diagnozės nustatymo laiko. Tačiau liga negali išgydyti pati. Dauguma nukentėjusių asmenų yra priklausomi nuo savo šeimos ir draugų palaikymo kasdieniame gyvenime, mažinant intelektą. Jie dažnai patys nesugeba susitvarkyti su kasdieniu gyvenimu, todėl reikalauja intensyvios priežiūros. Šiame kontekste meilės pokalbiai su savo šeima taip pat yra labai svarbūs, nes tai taip pat gali užkirsti kelią Depresija ar kiti psichologiniai sutrikimai. Panašiai gali būti naudingas ir kontaktas su kitais sergančiais ta pačia liga, nes tai lemia keitimąsi informacija. Dažnai nukentėjusieji turi būti apgyvendinti specialioje įstaigoje. Jei intelektas sumažėja dėl genetinės ligos, pacientas nori turėti vaikų, turėtų būti atliekami genetiniai tyrimai ir konsultacijos. Tai gali užkirsti kelią sumažinimo pasikartojimui.

Ką galite padaryti patys

Nukentėjęs asmuo paprastai negali pasiimti priemonės kad turi priežastinį poveikį, nes sutrikimas dažniausiai būna pagrįstas smegenimis ir yra negrįžtamas. Be to, pacientas dėl savo proto dažnai ir taip negali sau padėti atsilikimas. Vietoj to, pasitelkiami artimieji ir socialinė aplinka. Tėvai, kurie stebi vaiko raidos sutrikimus, turėtų veikti greitai. Vaikų kognityviniai sutrikimai dažniausiai pasireiškia tuo, kad jų motoriniai ir socialiniai įgūdžiai nėra ugdomi pagal amžių. Daugelis nukentėjusių vaikų taip pat rodo, kad kalbos vystymasis labai vėluoja. Žodynas ir gebėjimas sudaryti sudėtingas sakinių struktūras yra toli nuo bendraamžių. Tokiais atvejais tėvai turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, kad išsiaiškintų priežastis. Jei iš tikrųjų sumažėja intelektas, svarbu, kad vaikas kuo anksčiau gautų optimalią paramą. Psichologinės ir edukacinės priemonės ne visada gali kompensuoti esamą deficitą, tačiau dažniausiai jas gali sumažinti. Vaikai, kurių intelektas sumažėjęs, taip pat tik retai gali lankyti įprastą mokyklą. Kadangi tinkamų specialiųjų mokyklų vietų dažnai nedaug, svarbu, kad nukentėjusiųjų šeimos ieškotų tinkamos vietos likus mažiausiai dvylikai – 18 mėnesių iki vaiko amžius. Jei tampa akivaizdu, kad asmuo visą gyvenimą bus priklausomas nuo saugomos aplinkos, tėvai turėtų laiku gauti informaciją apie visas prieinamas priežiūros alternatyvas, kad užtikrintų geriausią įmanomą vaiko priežiūrą.