Šlaplės sindromo atveju - šnekamojoje kalboje vadinamas dirgliu pūslė - (sinonimai: dažnio-skubos sindromas; hiperaktyvi šlapimo pūslė; hiperrefleksinė šlapimo pūslė; hiperrefleksinė šlapimo pūslė; dirglios pūslės; menopauzės dirgli šlapimo pūslė; psichosomatinis šlaplės sindromas; dirglios šlapimo pūslės sindromas; šlaplė skausmas sindromas; šlaplės sindromas (angl. urethral skausmas sindromas; vegetatyvinis dirglus pūslė sindromas; TLK-10 N32.8: Kitos nurodytos šlapimo ligos pūslė) yra irzlus būklė šlapimo pūslės, kurioje nerandama jokios priežasties. Paprastai kontinentas palaikomas.
Kadangi šlapimo netenka, dirglios pūslės taip pat vadinamas pernelyg aktyviu šlapimo pūslės sausu (OAB sausas).
Kalbant apie susijusius simptomus, šlaplės sindromas yra viena iš galimų lėtinių apraiškų dubens skausmas sindromas (CPPS). Dabartinėse „Europos urologijos asociacijos“ (EAU) gairėse jis priskiriamas teminiam lėtinių kompleksui dubens skausmas.
Anglų ir amerikiečių literatūroje dirglios pūslės pasirodo terminu šlaplės sindromas.
Lyties santykis: dirgli šlapimo pūslė pasireiškia beveik tik moterims.
Dažnio pikas: liga dažniausiai pasireiškia 3–5 gyvenimo dešimtmetyje.
Vyresnių nei 13.9 metų amžiaus grupėje (Europoje ir Kanadoje) paplitimas (ligų dažnis) yra 40%.
Eiga ir prognozė: Pacientai, turintys vadinamą dirglią šlapimo pūslę (šlaplės sindromą), į urologinę priežiūrą dažnai patenka tik po kelerių metų kančios. Kadangi dirglios šlapimo pūslės etiologija (priežastis) nežinoma, įvairūs metodai, tokie kaip šlapimo pūslė /dubens dugnas gali būti svarstomi mokymai ar net psichologinės konsultacijos. Net jei taikoma farmakoterapija (gydymas vaistais), simptomams pagerėti reikia daug laiko (galbūt kelių savaičių).
