Istorija
Šizofrenija yra labai individualus. Dėl ligos eigos žinoma vadinamoji „1/3“ taisyklė, kuri teigia, kad trečdaliui pacientų simptomai pasireiškia vieną kartą, bet niekada nebepasikartoja. Antrasis trečdalis turi pasikartojančius „recidyvus“, o trečiasis lieka vadinamojoje „liekamojoje būsenoje“, kai nėra jokių ūmių teigiamų simptomų (žr. Toliau), tačiau bendras ir nuolatinis veiklos sumažėjimas.
Dažnai liga progresuoja 3 žemiau paminėtose fazėse, kurių ilgis gali skirtis. Tačiau be šios fazės jis taip pat gali būti lėtinis. Skiriamos trys skirtingos ligos fazės.
- Prodromalinė stadija: šiame etape nėra klasikinių simptomų (žr. Žemiau) šizofrenija. Veikiau iš pradžių sumažėja bendras gebėjimas atlikti. Nukentėjusiam asmeniui kyla vis daugiau sunkumų sutelkti dėmesį į savo darbą ar kitas kasdienio gyvenimo užduotis.
Tai dažnai praranda susidomėjimą savo bendražygiais, darbu, bet ir išvaizda bei asmenine higiena. Dažnai būna ryškus socialinis atsitraukimas, padidėja nerimas ir miego sutrikimas. Kartais gali pasigirsti kliedesiai (žr. Toliau) arba pastebėti vis painesnis mąstymas.
- Spalvotas (žydėjimo) etapas: šioje fazėje, kuri yra tikroji ligos fazė, pasireiškia toliau išvardyti simptomai.
Šie simptomai turi atsirasti beveik nuolat mėnesį ar ilgiau, kad būtų diagnozuoti kaip šizofreniški. Kai kuriais atvejais šią fazę sukelia psichosocialinis stresas.
- Likusi fazė Pagal simptomus ši trečioji fazė primena prodrominę fazę. Paprastai ūmių simptomų nebėra, tačiau pacientas dar nėra „normalus“. Tai dažnai sukelia tam tikrą išsekimą, padidėjus miego ir poreikiui Depresija (popsichozinė depresija).
Ši fazė gali trukti tik trumpą laiką, todėl pacientas atgauna beveik savo senus sugebėjimus ir gali gyventi kaip anksčiau. Tačiau taip pat gali būti, kad pacientas ir toliau kenčia nuo „liekamųjų simptomų“ ir lieka liekamojoje fazėje. Deja, mažiau tikėtina, kad šis pacientas visiškai išnyks simptomus.
Dažnai pastebima, kad po daugelio metų liekamųjų simptomų seka kita floridinė fazė, kuri vėliau pereina į liekamąją fazę. Sunku nuspėti, kuris pacientas po pradinio psichozės epizodo tam tikru mastu „pasveiks“ (visa remisija), o kuris gyvenime išliks labai sutrikęs. Tyrimai parodė, kad palankių rezultatų tikimybė yra didesnė, jei asmuo sėkmingai gyveno iki sutrikimo (didelis iki liguisto vaidmens įvykdymo lygis), jei prieš šį sutrikimą įvyko kankinantis įvykis, jei jis prasidėjo staiga be ilgo laiko. prodromalinė fazė arba jei ji įvyko vidutiniame amžiuje.
Dauguma psichiatrinių ligų prasideda vadinamąja prodromine faze, kurioje jau pasireiškia pirmieji paciento sutrikimai, tačiau tipiškų simptomų dar nėra.
Šis etapas gali prasidėti daugelį metų prieš faktinį psichozė. Pirmieji požymiai paprastai nėra kliedesiai ar kitos tipiškos savybės šizofrenija, bet veikiau neigiami simptomai, tokie kaip Depresija socialinis pasitraukimas. Pacientai yra neramūs, juos vargina rūpesčiai, sutrinka jų gebėjimas mąstyti ir susikaupti, jų suvokimas vis labiau vartojamas ir jie praranda ryšį su realybe.
Jie dažnai jaučia artėjančią grėsmę, kuri vėliau gali tapti kliedesiu psichozė. Deja, pirmieji požymiai yra labai nekonkretūs ir lygiai taip pat gali būti kitų problemų ir ligų, tokių kaip, išraiška Depresija. Daugeliu atvejų artimieji retrospektyviai praneša, kad pacientas jau buvo keistas daugelį metų prieš psichozė ir vis daugiau pasitraukė. Tuomet konkretesni požymiai reiškiami tik mėnesiais – savaitėmis iki psichozės pradžios, kai kliedesiai ar haliucinacijos pasirodys.
