Kūno skysčiai yra visi skysti kūno komponentai. Tai įtraukia kraujas, seilės ar šlapimas, bet ir kūno skysčiai z pūliai ar žaizda vanduo, kurie gaminami tik ypatingomis aplinkybėmis.
Kas yra kūno skysčiai?
Kūno skystis yra bendras visų rūšių skysčių, kuriuos gamina kūnas ir kurie turi savo funkciją, terminas. Kai kurie kūno skysčiai, Pavyzdžiui, kraujas or sperma skysčių, yra visada ir yra gaminami visą gyvenimą arba bent jau daugelį metų. Kitų kūno skysčių atveju įvykis sukelia gamybą, kaip ir žaizdos skysčio atveju. Kūno skysčiai savaime nėra patologiniai, nors ligas galima nustatyti naudojant įvairius skysčius. Dauguma kūno skysčių iš prigimties yra skirti medžiagoms pernešti organizme ir valymo funkcijoms atlikti. Todėl jie visada susideda iš kelių komponentų, kurie turi savo funkciją atitinkamame kūno skystyje.
Anatomija ir struktūra
Kūno skystis iš pradžių susideda iš didelių gryno dalių vanduo. Todėl, norint, kad kūno skysčių būtų pakankamai, žmogus turi būtinai visada gerti pakankamai. Kūno skystyje, priklausomai nuo jo funkcijos, yra iš dalies ištirpusių medžiagų, kurios turi būti gabenamos per kūną, taip pat yra pačios kūno ląstelės, leidžiančios funkcionuoti kūno skysčiams. Jeigu kraujas, pavyzdžiui, tai yra įvairios kraujo ląstelės, tokios kaip raudonos ir baltieji kraujo kūneliai taip pat kitos medžiagos, tokios kaip fibrinas. Kitokia padėtis yra su kūno skysčiais, kurie iš viso atsiranda tik esant tam tikroms sąlygoms. Žaizdos atveju vanduo, pavyzdžiui, tai yra kūno paraudimas, kad kūno skysčiuose būtų daugiausia mikrobai, kraujo likučių ir kitų medžiagų, kurių neturi būti žaizdoje. Žaizdos vanduo turi tik prasmę organizmui transportuoti šias medžiagas į išorę, tam geriausiai tinka skystis. Kūno skysčiai, kurie naudojami tik laikinai, paprastai laikomi labai paprastai. Kiti kūno skysčiai, tokie kaip kraujas, kurie tuo pačiu metu gali būti laikomi organu ir kurie nuolat atlieka gyvybiškai svarbią funkciją, yra daug sudėtingesni ir susideda iš daugybės skirtingų komponentų, turinčių savo funkcijas ir užduotis.
Funkcija ir užduotys
Viena pagrindinių kūno skysčių funkcijų yra medžiagų transportavimas tarp organų. Kraujo atveju tai reiškia ištirpusias medžiagas, kurias organizmas anksčiau apdorojo ir per kraują gabeno į reikiamą vietą. Deguonis transportas iš dalies vyksta ir per kraują. Šiame kontekste svarbu ne tik vertingų medžiagų gabenimas į reikiamą vietą, bet ir medžiagų atliekų pašalinimas. Atitinkami organai gali juos išskirti kitų kūno skysčių pavidalu. Nuolatinis jų komponentų atnaujinimas taip pat yra pagrindinė kūno skysčių užduotis, jei jie organizme atlieka nuolatinę funkciją. Atskirų organų valymas arba žaizdos gali būti dar viena svarbi užduotis, atsižvelgiant į kūno skysčių tipą. Nuolatiniai kūno skysčiai atlieka šią užduotį pašalindami atliekas. Kūno skysčių, kurie susidaro tik esant tam tikroms aplinkybėms, dažnai tai yra vienintelė jų užduotis. Jie gaminami tik tol, kol jų reikia, po to kūnas vėl nustoja juos gaminti. Šie kūno skysčiai prireikus apsaugo kūną nuo ligų ir palaiko gijimo procesus. Ypatinga forma yra amniono skystis, skirta negimusio kūdikio medžiagų apykaitos atliekoms laikyti ir apsaugoti. Šis kūno skystis taip pat gaminamas tik prireikus nėštumas ir tada visiškai išsiskiria iš organizmo, kai pūslė plyšta ir gimsta kūdikis. Visai kaip sperma skysčių vyrams, natūraliai jis pasireiškia tik moterims, todėl tai yra nuo lyties priklausanti kūno skysčių forma.
Ligos
Su kūno skysčiais susijusios ligos pirmiausia atsiranda skysčiuose, kurie taip pat yra organai. Pavyzdžiui, kraujo atveju galimų ligų diapazonas tęsiasi nuo Vėžys į atskirų kraujo ląstelių sutrikimus dėl įgimtų paveldimų ligų, tokių kaip hemofilija. Kuo daugiau komponentų turi kūno skystis, tuo daugiau ligų gali pasireikšti. Paprastai tai daro įtaką ne pačiam kūno skysčiui, o pačioms organizmo ląstelėms, esančioms jame ir nuo kurių priklauso kūno skysčio funkcija. Nors kraujas dėl didelio sudėtingumo gali išsivystyti nemažai savo ligų, kiti kūno skysčiai turi tik keletą galimybių. Jeigu sperma skystis, pavyzdžiui, deformacija, neaktyvumas ar nepakankama spermatozoidų kokybė paprastai būna ryškesnė. Neteisingai ar netinkamai maitindamasis žmogus gali skatinti ligas ir kūno skysčių problemas. Ypač pavojinga yra nepakankamas skysčių vartojimas. Jei žmogus negeria pakankamai arba nekreipia dėmesio į gėrimus, kurie drėkina, o ne dehidratuoja (pavyzdžiui, kava or alkoholis), tai neigiamai veikia kūno skysčius subalansuoti taigi ir ant visų kūno skysčių. Šie nebegauna pakankamai vandens papildymui ir yra riboti savo gebėjimu veikti. Kūno skysčių, kurie yra tik tam tikromis aplinkybėmis, ypatumai atsiranda. Pavyzdžiui, nėščioms moterims gali būti per daug arba per mažai amniono skystis arba labai retais atvejais tai gali būti „apsinuodijusi“ atliekomis laikui bėgant ar gimstant. Žaizdų skystis arba pūliai gali kauptis sunkiuose ar vidiniuose žaizdos ir vadovauti nuo pavojingų infekcijų, nes jose ypač pilna mikrobai kuriuos reikia pašalinti. Tačiau naudojant šiuolaikinę mediciną ir gydymą po rimtesnių procedūrų, tokią riziką dabar galima gerokai sumažinti.
Tipiški ir dažni kraujo sutrikimai
- Ūminė limfoblastinė leukemija
- Ūminė mieloleukemija
- Lėtinė limfocitinė leukemija
- Lėtinė mieloidinė leukemija
- Kraujo apsinuodijimas
