Kūrybiškumą daugiausia siejame su menine kūryba, su kūrybine veikla, pavyzdžiui, tapyba, šokiais, dainavimu, piešimu, muzikavimu ir kt. Tačiau kūrybiškumas yra kur kas daugiau.
Kas yra kūryba?
Pagal šiandienos apibrėžimą, kūrybiškumas yra sugebėjimas iš esamų dalykų išsiugdyti naujus prasmės kontekstus per žaismingą mąstymą ir laisvą asociaciją. Terminas „kūrybiškumas“ yra kilęs iš lotyniško veiksmažodžio „creare“ (kurti, išnešti) ir reiškia sugebėjimą sukurti ką nors naujo ir originalaus bei būti kūrybiškai aktyviam. Kūrybiškumas dažniausiai siejamas su vaizduojamuoju ir scenos menais, kuriems reikia didelio kūrybiškumo. Tačiau kūrybiškumas jokiu būdu neapsiriboja vaizduojamuoju menu. Tai kur kas sudėtingiau. Nuo seniausių laikų iki viduramžių kūryba buvo laikoma dvasine, Dievo duota kūrimo galia. Tačiau šiandieninis kūrybiškumo apibrėžimas apima ne tik įgimtus meninius ir žmogiškus sugebėjimus. Veikiau tai vertina kaip sugebėjimą iš esamų dalykų sukurti naujus prasmės kontekstus per žaismingą mąstymą ir laisvą asociaciją. Kūrybiniai procesai dažnai vyksta pasąmonėje, gali staiga būti tokie pat ir dažnai patiriami kaip vidinis vedimas.
Funkcija ir užduotis
Kūryba yra daugiasluoksnis procesas. Jei norime žinoti, kokią funkciją turi kūrybiškumas, naudinga pažvelgti į kūrybingų žmonių gyvenimą ir sugebėjimus. Kas daro kūrybingus žmones? Ar yra kūrybinga asmenybė? Daugumą kūrybingų žmonių santykis su įprastu ir įprastu įpročiu yra ambivalentiškas. Kūrybingiems žmonėms svarbu mokėti pasilepinti svajonėmis. Jie yra svarbus jų kūrybinės veiklos raktas ir, priešingai nei įprasta manyti, nėra laiko švaistymas. Neuromokslininkų tyrimai rodo, kad yra svajonių ir kūrybiškumo sąsajų. Kūrybingi žmonės turi puikias stebėjimo galias ir yra atviri naujoms galimybėms. Jie dažnai dirba pagal savo vidinius laiko standartus. Šiais laikais jie dažnai naudojasi vienišumu ir vienišumu, kad būtų konstruktyvūs. Gyvenimo krizėse kūrybingi žmonės dažnai augti arba yra susidūrę su savo psichinėmis bedugnėmis ir konstruktyviai jas apdoroja. Gražiausios meilės dainos, meilės istorijos ir meilės eilėraščiai dažnai kyla iš širdies ar asmeninio gyvenimo krizių. Kūrybingi žmonės dažnai neturi fiksuoto pasaulėžiūros ir visą gyvenimą išlaiko tam tikrą smalsumą kitų žmonių ir gyvenimo atžvilgiu. Pavyzdžiui, rašytojai dažnai stebi savo aplinką ir apdoroja šiuos pastebėjimus savo knygose. Kūrybingi žmonės leidžiasi vadovautis savo pasąmone ir turi drąsos sekti savo vidinę aistrą ir vidinį balsą. Žinomos asmenybės praneša apie įkvėpimus miegant. Garsusis romanas „Dr. Jekyll and Mr. Hyde “autorius Robertas Louisas Stevensonas kilo iš autoriaus svajonės, kai vienas žmogus virto kitu. Muzikantas Paulas McCartney turėjo „Vakar“ melodiją vadovas lygiai taip, kai pabudo. Tačiau apskritai nėra kūrybingų ir nekūrybingų žmonių kategorijų. Kiekvienas žmogus savyje turi kūrybiškumo gebėjimą, o ar tai atsiras, daugeliu atvejų labai priklauso nuo to, ar žmonėms suteikiama galimybė kūrybiškai tobulėti, ar jie gali turėti kūrybiškumą skatinančios patirties. Kūryba taip pat būdinga labai įvairiose gyvenimo situacijose, o ne, pavyzdžiui, tik meninėje veikloje. Naujų kontekstų kūrimas ir tokiu būdu savotiška kūrybinė jėga apibūdina vaizduotę, kuri galiausiai kūrybiškai atgyja ją įgyvendinant. Tai gali būti išradimai, amatai, menas ir kt.
Ligos ir negalavimai
Tačiau pats kūrybiškus žmones apibūdinantis jausmų jautrumas ir atvirumas gali būti ir jų panaikinimas. Garsių asmenybių gyvenimo istorijos rodo, kaip dažnai slypi artimas genijus ir beprotybė ir kaip skystos ribos tarp kūrybiškumo ir psichikos ligos gali būti. Kompozitorius Robertas Schumannas dažnai buvo melancholikas, bandė atimti sau gyvybę ir ilgai praleido psichiatrijos skyriuje. Žinoma, kad Vincentas van Gogas nukirto ausį per vieną iš savo kliedesių, nuo kurio jis kentėjo pakartotinai. Neaišku, kokia liga jis sirgo, tačiau jam teko kelis kartus gydyti psichiatrą. Ernestas Hemingway'us gyvenime turėjo vėl ir vėl kovoti su savimi alkoholio priklausomybė, psichikos problemos ir Depresija. Jis nusižudė būdamas 61 metų. Franzas Kafka kentėjo dėl šiuolaikinio darbinio gyvenimo monotonijos nuo anoreksija ir nuasmeninimas. Įvairūs jauni ir talentingi pastarųjų dešimtmečių menininkai mirė nuo besaikio narkotikų ar alkoholis kaip rodo jaunų menininkų, tokių kaip Jim Morrison, Jimi Hendrix, Janis Joplin, Kurt Cobain, Michael Jackson ir Amy Winehouse, likimai. Jie visi buvo kūrybingi ir talentingi, tačiau negalėjo rasti pakankamos paramos savo gyvenime, kartais kenčiantys nuo sunkių išgyvenimų nuotaikos svyravimai, su kuria jie kovojo narkotikai ir alkoholis. Ribos tarp meno ir ligų dažnai neryškios, o kūrybingi žmonės rizikuoja susirgti psichinėmis ligomis ar sutrikimais būtent dėl savo jautrumo ir jautrumo. Neseniai atliktas švedų tyrimas rodo, kad dažniau kenčia kūrybingi žmonės psichikos ligos ar bipolinis sutrikimas. Rašytojai yra labiau rizikuojami nei šokėjai, fotografai ir tyrinėtojai. Tačiau apskritai nėra jokio ryšio tarp kūrybiškumo ir psichikos ligos.
