Kadravimo efektas reiškia atrankinio suvokimo reiškinį. Šiame kontekste dirgiklių pateikimo būdas turi įtakos tam, kaip intensyviai individas priima dirgiklius. Nors įrėminimas nieko nekeičia perduotoje informacijoje, vis dėlto keičia informacijos suvokimą.
Koks yra kadravimo efektas?
Kadravimo efektas yra smegenysnatūralus modelių ieškojimas savo aplinkoje. Kadravimo efektas yra terminas, vartojamas selektyvaus suvokimo srityje. Šio tipo suvokimas yra psichologinis reiškinys, skatinantis asmenis aiškiau suvokti tam tikrus aplinkos aspektus ir automatiškai užmaskuoti ar susilpninti kitus situacijos aspektus. Be kadravimo pradmenimis, kadravimas tam tikrų dirgiklių ir informacijos rėminimo prasme yra širdis atrankinio suvokimo. Žmogus smegenys nuolat ieško savo aplinkoje modelių, kuriuos galėtų įterpti į jau egzistuojančius kontekstus. Kadravimo efektas taip pat yra smegenysnatūralaus modelio paieška. Dėl kadravimo efekto tam tikrų dirgiklių, tokių kaip objektai ar temos, pateikimas turi įtakos suvokimo vertinimui. Tam tikros informacijos pateikimas turi įtakos asmens požiūriui į pačią informaciją. Pavyzdžiui, pusiau pilnas stiklas gali būti pateiktas kaip pilnas arba pusiau tuščias, todėl suvokėjas gali jį susieti su pelnu arba nuostoliu. Nors kadravimas nieko nekeičia dėl informacijos, vis dėlto jis keičia informacijos vertinimo ir suvokimo būdą dėl kadravimo efekto.
Funkcija ir užduotis
Žmogaus suvokimas yra subjektyvus ir selektyvus. Nors žmonės turi tuos pačius suvokimo organus, centrinėje dalyje apdorojami skirtingi dirgikliai nervų sistema dviejų skirtingų žmonių, esančių toje pačioje situacijoje. Šiame kontekste kalbame apie vadinamuosius filtrus, kurie automatiškai nusprendžia dėl situacinių dirgiklių aktualumo ir išfiltruoja nereikšmingus dirgiklius tų, kuriems nustatyta, kad yra aktualūs. Pavyzdžiui, pokalbyje komunikacijos partnerio balsas suvokiamas pabrėžtinai, o aplinkos garsai, pavyzdžiui, paukščių giesmė, yra reguliuojami. Taigi visų situacinių dirgiklių suma nėra lygi tam, ką individas sąmoningai suvokia tam tikroje situacijoje. Filtro efektai yra centrinės apsaugos nuo perkrovos apsauga nervų sistema ir, evoliuciniu biologiniu požiūriu, taip pat prisideda prie žmonių rūšių išlikimo. Kaip ir visos kitos gyvos būtybės, žmonės veikia remdamiesi savo suvokimu, o filtro efektai užtikrina, kad jie gali veikti optimaliai. Kadravimas įterpia informaciją į subjektyvią interpretavimo sistemą ir tokiu būdu praktiškai ją patalpina mąstymo tinklelyje. Kadravimo efekto rėmai paprastai būna labai emocingi ir koreliuoja su individo lūkesčiais ir pagrindinėmis idėjomis. „Įrėmintas“ dirgiklis automatiškai patenka į sąmonę greičiau nei nerėminis dirgiklis. Tai, kad asmeniniai lūkesčiai ir emocijos vaidina svarbų vaidmenį, yra susijęs su pagrindiniais žmogaus suvokimo filtrais. Pavyzdžiui, stimulą, turintį emocinę nuorodą į individą, labiau pabrėžia suvokimas, nes jie labiau atrodo tinkami. Analogiškai, greičiausiai bus suvokiami dirgikliai, kurie pateisina lūkesčius ar palaiko anksčiau nusistovėjusią nuomonę. Pavyzdžiui, kažkas, skaitantis laikraščio straipsnį apie rašybą, dažniau pastebi to straipsnio rašybos klaidas. Šis reiškinys yra kadravimo efekto pavyzdys. Kadravimo procesai nevyksta sąmoningu lygmeniu, bet vyksta nesąmoningai ir automatiškai. Todėl žiniasklaida ir reklama dažnai remiasi kadravimo efektu, kad inicijuotų tam tikrus asmenų veiksmus ir pasiektų tam tikrą efektą informacija.
Ligos ir negalavimai
Kadravimo efektas taip pat vaidina ryšį tarp gydytojų ir pacientų. Ypač prevencinių veiksmų ir patikrinimų kontekste gydytojai dažnai naudoja kadravimo efektą, kad paskatintų pacientų elgesį. Klausimas, ar neigiamas kadravimas rodo didesnį prevencijos poveikį priemonės nei teigiamas kadravimas šiuo metu yra diskutuojamas. Pavyzdžiui, gydytojas gali pabrėžti pacientui prevencinių priemonių naudą priemonės nuo tam tikros ligos. Toks požiūris yra teigiamas rėminimas. Tačiau jis taip pat gali pabrėžti neigiamą poveikį, kurio pacientas turėtų bijoti, jei jis ir toliau laikytųsi savo dabartinio gyvenimo būdo. Abi žinutės galiausiai perduoda tą pačią informaciją: jos informuoja apie tam tikros ligos riziką ir reikalauja prevencijos. Tačiau pateikimo būdas užtikrina, kad pacientas teigiamai įrėmintą informaciją suvoktų kaip teigiamą, o neigiamai - baimę. Teigiamai apibrėžtame informacijos kelyje gydytojas pirmiausia pabrėžia naudą, kurią pacientas gali gauti iš prevencinės priemonės. Neigiamai suformuotoje informacijoje didžiausias dėmesys skiriamas galimiems nuostoliams, jei prevencinės priemonės bus atmestos. Pacientas dar nesusirgo. Dėl šios priežasties daugelis mokslininkų mano, kad šiuo metu jis labiau susitapatina su teigiamai įrėminta informacija ir dėl šios priežasties ją geriau suvokia ir sugeria. Kiti mokslininkai pabrėžia, kad galimi nuostolių scenarijai iš esmės labiau skatina tam tikrus veikėjus veikti.
