Įvadas
Elgesio sutrikimai apima įvairius daugiau ar mažiau ryškius elgesio sutrikimus ir dažniausiai diagnozuojami dar pradinėje mokykloje. Vaikai iškrenta neramiai ir taip trukdo sau ir kitiems mokymasis. Siekiant to išvengti, būtų naudinga diagnozė ankstyvame amžiuje, nes ankstyva pagalba ir terapija galėtų užkirsti kelią problemoms vėliau mokykloje ir darbe. Nors tai gerai tinka vaikų darželis ikimokyklinio amžiaus vaikų, daug sunkiau diagnozuoti kūdikių elgesio sutrikimus.
Kas yra normalu, kada kalbama apie kūdikio elgesio sutrikimą?
Būtent šis klausimas yra diskusijų apie pastebimą elgesį esmė. Anksčiau pastebimi palikuonys buvo vadinami „probleminiais vaikais“ arba „rašančiais kūdikiais“, kurių elgesys „jau išaugo“. Daugeliu atvejų tai tiesa, nes kiekvienoje šeimoje yra neramių kūdikių, kurie normaliai vystosi jų metu vaikystė.
Kur nustoja „normalus“ įtemptas kūdikio elgesys ir prasideda elgesio sutrikimai, taip anksti nustatyti sunku vaikystė. Žvelgiant atgal, elgesio problemų turinčių vaikų tėvai teigia, kad jų vaikas jau buvo ypač reiklus kaip kūdikis. Tačiau kadangi kūdikis gali išreikšti bet kokį nemalonę tik verkdamas, verkšlendamas, nenorėdamas miegoti ir pan., Psichologinė priežastis iškyla tik tada, kai pašalinamos ūmios ligos ir kiti trikdantys veiksniai ir elgesys išlieka. Tačiau kadangi dar negalima tiksliai nustatyti tokių mažų vaikų diagnozės ir todėl negalima rekomenduoti jokios specialios terapijos, kūdikių elgesio anomalijų nustatymas neturi medicininės reikšmės (kol kas). ir kas yra vystymosi anomalija?
Kokie yra elgesio sutrikimo simptomai?
Apskritai, atitinkami vaikai išsiskiria pastebimai trikdančiu, reikliu ir kitaip nemaloniu elgesiu, ypač bendraudami su bendraamžiais arba susidurdami su valdžia ir užduotimis ar pareigomis. Taip pat pastebimos baimės ir nesaugumas. Paprastai elgesio problemos pastebimos mokykliniame amžiuje, nes šiuos simptomus galima pastebėti tik sulaukus tam tikro amžiaus ir tam tikrose situacijose.
Retrospektyviai daugelis tėvų apibūdina, kad jų vaikai jau būdami kūdikiai ir mažamečiai vaikai buvo pastebėti padidėjusiu verksmu, valgymo sutrikimais, miego problemomis ir panašiu elgesiu. Šios koreliacijos buvo tiriamos kelerius metus ir buvo iš dalies patvirtintos. Tačiau kadangi tik nedaugeliui „sunkių“ kūdikių vėliau pasireiškia elgesio sutrikimai ir nėra specialios terapijos šio amžiaus vaikams, tėvams patartina būti kantriems ir į elgesį kreiptis meiliai ir supratingai. Galų gale, nepriklausomai nuo simptomų priežasties, geri tėvų ir vaikų santykiai bei aukšta vaiko savivertė prisideda prie sėkmingo galimo vėlesnio sutrikimo gydymo.
Visi šios serijos straipsniai:
