Kaip tai vyksta nuo ovuliacijos iki apvaisinimo?

Kas yra apvaisinimas?

Moters kiaušialąstės apvaisinimas sperma iš žmogaus reikia daugybės pagrindinių sąlygų, kurios turi būti įvykdytos apvaisinimo procesui, tačiau jis taip pat yra padalintas į kelis atskirus žingsnius. Dėl šios priežasties žmogaus reprodukcija yra labai sudėtinga, todėl labai pažeidžiama. Ne tik tinkamai subręsta kiaušialąstės ir sperma yra svarbus apvaisinimui, tačiau lemiamą vaidmenį apvaisinant kiaušialąstes turi ir neapsaugoto lytinio akto laikas bei moterų ir vyrų reprodukcinių organų anatominės sąlygos.

Apvaisinimo procedūra

Moterų menstruacinis ciklas trunka gana ilgai ir paprastai gali trukti nuo 25 iki 35 dienų. Toliau pavyzdžiu naudojamas dažnas 28 dienų ciklas. Per pirmąsias keturiolika ciklo dienų, skaičiuojant nuo pirmosios laikotarpio dienos, kiaušidžių folikulai subręsta kontroliuojant hormonais.

Todėl atskiri oocitai tampa didesni, nors atrankos mechanizmo dėka iš tikrųjų tik vienas dominuojantis oocitas yra pasirengęs šokti. Maždaug keturioliktą dieną ovuliacija atsiranda. Dėl to dominuojantis folikulas sprogo ir kiaušinis trumpam iš kiaušidės išleidžiamas į laisvąją pilvo ertmę.

Iš ten kiaušinis per fimbrinį piltuvą, esantį visai šalia, pasiekia kiaušintakį, dažniausią kiaušinių apvaisinimo vietą. Vykstant sperma gamybą, vadinamąją spermatogenezę, vyras gamina subrendusius spermatozoidus keliais atskirais etapais. Šis procesas, trunkantis apie 65 dienas, paprastai sukuria sveiką ir judrią spermą.

Iki 600 milijonų spermatozoidų moters kūną pasiekia per spermą, kuri patenka į moters makštį lytinių santykių metu vyro seksualinės kulminacijos metu. Per makštį spermatozoidai pakyla į gimda, iš kur jie patenka į kiaušintakį. Didžioji dauguma spermatozoidų miršta pakeliui, likusioms šalims atliekamas kitas tręšimui būtinas brendimo procesas.

Viena vertus, spermos sienelė tampa plonesnė, kita vertus, padidėja spermatozoidų judrumas. Abi palengvina kiaušinio prasiskverbimą ląstelės membrana. Kiaušintakyje spermatozoidai prasiskverbia į kiaušialąstę.

Šis procesas įmanomas tik trumpą laiką, nes po to ovuliacija, kiaušialąstę galima apvaisinti ne ilgiau kaip 24 valandas. Vėliau, vadinamojo konjugavimo metu, susilieja ląstelių branduoliai, taigi ir spermos bei kiaušialąstės chromosomų rinkiniai. Sukuriama zigota - ląstelė, galinti vystytis ir dalytis, kuri vėliau migruoja į gimda per daugelį dalijimosi procesų, kad galėtų ten implantuotis.