Kairysis skilvelis

Sinonimas: Ventriculus sinister, kairysis skilvelis

Apibrėžimas

Kairysis skilvelis, kaip „didžiojo“ ar kūno apytakos dalis, yra pasroviui kairysis prieširdis (atrium sinistrum) ir pumpuoja daug deguonies kraujas gaivus iš plaučių į aorta taigi ir į organizmo kraujotaką, kur jis aprūpina visas svarbias struktūras deguonimi.

Kairiojo skilvelio anatomija

Šios širdis guli pasisukusi aplink savo išilginę ašį kairėje dėžė ertmę, todėl dešinioji širdies pusė labiau guli prie priekinės krūtinės sienos (ventraliai), o kairė širdies pusė labiau nukreipta atgal (nugara). Kairysis skilvelis (kairysis širdis kamera) yra padalinta į įtekėjimo ir ištekėjimo kelią. Nuo prieširdžio jį skiria dvigubas vožtuvas arba mitralinis vožtuvas.

Tai yra sujungta su papiliariniais raumenimis sausgyslių siūlais (chordae tendineae), kilusiais iš skilvelio sienos ir užtikrinančių, kad vožtuvas per stipriai neatsitrenktų į kairysis prieširdis kai jis užsidaro prieš kairiojo skilvelio įtempimo fazę (sistolę) ir jos metu. Nutekėjimo trakte kraujas patekęs per sistolę į organizmo kraujotaką patenka aortos vožtuvas, širdis kameros (skilveliai) skiriasi viena nuo kitos savo funkcija: kairioji ir dešinysis skilvelis yra atskirti skilvelio pertvara (septum interventriculare), pertvaros storis yra 5-10 mm.

  • Kairiojo skilvelio sienelė yra 10–12 mm storio, daug storesnė nei dešinysis skilvelis. Kairė širdis turi pumpuoti nuo daug didesnio kūno cirkuliacijos slėgio, kuris paprastai būna apie 120 mmHg, kai kraujas išmetamas į aortą,
  • Turi pumpuoti dešinę širdį nuo daug mažesnio slėgio, būtent plaučiuose vyraujančio plaučių slėgio, kuris yra žemesnis nei 30 mmHg.

Širdis funkciškai suskirstyta į kairę ir dešinę. Dešinė širdis yra „didelės“ apyvartos dalis (kūno cirkuliacijaper keturias plaučių venas (Venae pulmonales) kraujas pasiekia kairysis prieširdis ir iš ten per dvigubo vožtuvo vožtuvą (taip pat: mitralinis vožtuvas) į kairįjį skilvelį.

Sutraukus kairįjį skilvelį ir atidarius aortos vožtuvas, kraujas patenka aorta, per kurį kraujas kūnu teka per įvairius laivai ir aprūpina ją deguonimi (ir kitomis maistinėmis medžiagomis). Širdies veikimas yra maždaug padalytas į dvi dalis: diastolė ir sistolė. Kairėje širdyje šis ciklas vyksta taip: Šis širdies veiksmas, susidedantis iš sistolės ir diastolė, vyksta sinchroniškai ir pagal tą patį principą dešinysis skilvelis, iš kurio kraujas pirmiausia pumpuojamas į plaučių cirkuliacija.

Po to, kai jis yra prisotintas deguonies, jis patenka į kairįjį prieširdį ir diastolė ir vėl kartojasi sistolė.

  • Diastolės metu skilvelio raumenys yra atsipalaidavę. AV vožtuvas (ty vožtuvas tarp atriumo ir skilvelio, kairiajame širdyje - dvigubas vožtuvas) atidaromas ir skilvelis užpildomas krauju.
  • Sistolė yra įtampos fazė.

    AV vožtuvas yra uždarytas, todėl vėlesnio skilvelio įtempimo (susitraukimo) metu iš skilvelio atgal į atriumą kraujas neteka. Sistolės susitraukimo fazėje aortos vožtuvas taip pat yra uždaras, todėl kraujas kol kas lieka skilvelyje. Kai tik slėgis kameroje, atsirandantis dėl raumenų susitraukimo, yra pakankamai didelis, atsidaro aortos vožtuvas, o kraujas iš kameros išteka į organizmo kraujotaką.