Greivso ligos simptomai

Akys išsipūtusios ir sausos, gerklė jaučiama sustorėjusi, pulsas laksto. Blauzdos yra patinusios ir pirštas sąnarių skaudėti. Gydytojas tikriausiai diagnozuos „Graveso liga. “ Tačiau ši liga gali pasireikšti ir atskiresniais simptomais. Liga turi daug pavadinimų, remiantis pirmaisiais jos apibūdintojais - pavyzdžiui, Gravesas, Merseburgo gydytojas, Gravesas, airių internistas arba Flajani, italų chirurgas. Anglosaksų pasaulyje įprasti pavadinimai yra „Graveso liga“Ir likusioje Europoje„ Greivso liga “.

Kas yra Greivso liga?

Graveso liga yra vienas iš autoimuninės ligos kurioje medžiagos gaminamos imuninė sistema kurios nukreiptos ne tik prieš svetimus įsibrovėjus, bet ir prieš paties kūno medžiagas.

Tai yra gedimas, galintis sukelti mirtinas pasekmes: šie gali pakeisti ar sunaikinti paveiktas struktūras “autoantikūnai“, Kad jie nebegalėtų tinkamai atlikti savo funkcijos.

Neteisingai nukreipta imuninė gynyba

Graveso ligos atveju šie neteisingai nukreipti gynybos vienetai pirmiausia nukreipti prieš tam tikras paviršiaus ląsteles Skydliaukė. Hormonai nuo smegenys paprastai pritvirtinkite prie šių, kad skydliaukė išsiskirtų daugiau hormonai.

Klaidingas" antikūnai turi tą patį poveikį ir sukelia skydliaukės gamybą hormonai kurie yra visiškai atjungti nuo tikrojo poreikio. Tai sukelia simptomus hipertireozė, būklė todėl taip pat žinomas kaip imuninis hipertireozė.

Šios autoantikūnai taip pat gali būti nukreiptas prieš kitus kūno audinius ir sukelti vietines reakcijas su patinimu. Ypač nukenčia akių ir blauzdų raumenys, jungiamieji ir riebaliniai audiniai.

Greivso ligos priežastys

Priežastys iki šiol nėra aiškios; tačiau manoma, kad sąveikauja keli veiksniai. Įtariama, kad be paveldimų veiksnių ir imuninės sistemos sutrikimų svarbų vaidmenį vaidina ir šie aspektai:

  • Infekcijos virusais ar bakterijomis
  • Aplinkos veiksniai, tokie kaip jodo poveikis ar rūkymas
  • Tokie psichologiniai veiksniai kaip stresas hormoniniai pokyčiai (pavyzdžiui, brendimo, nėštumas or menopauzė).

Greivso liga pasireiškia dažniau kartu su kitomis autoimuninės ligos, Pavyzdžiui, diabetas 1 tipo cukrinis diabetas, lėtinis poliartritas arba tam tikra forma gastritas (A tipo gastritas).

Moterys nuo 8 iki 10 kartų dažniau serga šia liga nei vyrai. Apskaičiuota, kad tai turi apie 1–6 procentams Vakarų pramoninių šalių gyventojų. Liga dažniausiai prasideda nuo 30 iki 50 metų, nors gali susirgti net vaikai. Kai kuriose šeimose liga pasireiškia grupėmis, o tai rodo paveldimą komponentą.