Maisto kepimas

Kepti maisto produktai nerekomenduojami, nes jie kepami plaukiant karštuose riebaluose, turi mažai mikroelementų dėl didelio riebalų ir kalorijų kiekio, todėl yra našta mūsų sveikatai. Giliai kepant riebalai pakyla iki ypač aukštos temperatūros - nuo 140 iki 200 ° C. Toks paruoštas maistas visada turi kenksmingą vertę organizmui, nes kelia a sveikatai rizika naudojant aukštesnę ir žemesnę temperatūrą. Jei riebalai nėra pakankamai karšti, maistas sugers riebalus, kol dar neatsiras pluta, kuri turėtų apsaugoti nuo riebalų absorbcija. Esant didelei šilumai, nesočiųjų riebalų rūgštys kepant riebalai pradeda oksiduotis. Naujai susidarę toksiški junginiai - trans riebalų rūgštys - kelia pavojų mūsų organizmui. Jie turi fiziologiškai nepalankesnį poveikį nei prisotinti riebalų rūgštys ir taip didėti cholesterolio kiekis ir gali palaikyti aterosklerozės (arterijų sukietėjimo) susidarymą, taip pat Vėžys.

Kiti teršalai, kuriuos sukelia gilus kepimas, yra šie:

  • Akrilamidas - metaboliškai aktyvinamas iki glicidamido, genotoksinio metabolito (mutageninio metabolito); ryšys tarp akrilamido poveikio ir estrogenų receptoriams teigiamos krūties karcinomos rizikos (krūties vėžys). Akrilamidas susidaro, kai krakmolas yra perkaitinamas, ty per kepimo, kepti, kepti, kepti ant grotelių ir kepti. Kai maisto produktai, kuriuose yra bulvių ir grūdų, kaitinami sausai, viršijant 180 ° C, susidaro ypač didelis akrilamido kiekis. Traški duona, bulvytės, bulvių traškučiai, Bet taip pat kava, yra didelis akrilamido kiekis.
  • Jei kepimo riebalai naudojami per dažnai, keičiami tik per retais laiko tarpais arba netinkamai filtruojami, palengvėja bakterinių mikroorganizmų, laisvųjų radikalų ir aplinkos teršalų patekimas. Vartojant keptą maistą, stiprus užteršimas ir apsinuodijimas gali apkrauti žmogų ir pakenkti jo organizmui.