Sinonimai plačiąja prasme
Gydomoji gimnastika, judesio terapija, kineziterapija (kineziterapijos sritis - kineziterapija), kineziterapija Kineziterapijos terminas nuo 1994 m. Pakeitė fizioterapijos terminą, todėl yra orientuotas į tarptautinį vartojimą. Tolesnėje temoje abu terminus naudosiu sinonimu, nes fizioterapija vis dar dažnai vartojama bendrine kalba. Žodis fizioterapija yra kilęs iš graikų kalbos žodžių physio = gamta ir therapeia = gydymo papildymas.
Kineziterapija-kineziterapija yra gydytojo paskirta priemonė, pagrįsta medicinine diagnoze ir susidedanti iš daugybės įvairių terapijos formų, kurios tikslas yra išlaikyti ar atkurti kuo didesnį fizinių (= somatinių) ir psichinių fizinių (= somatinių) ir psichinių gebėjimų judėti ir funkcionuoti (= psichologinis) žmogaus jausmas. Gebėjimą judėti ir veikti gali sutrikdyti liga, nelaimingas atsitikimas, įgimti sutrikimai ar netinkamas elgesys kasdieniame gyvenime. Šis tikslas pagrįstas pasaulio apibrėžimu Sveikata Organizacija (PSO), kuri apibūdina sveikatą kaip fizinės ir psichinės gerovės būseną.
Gali būti pašalintos įvairios aktyvios ir (arba) pasyvios gydymo formos (aprašymas pateiktas toliau) skausmas žmonėms atkurti sveiką (fiziologinį) judėjimo ar pakeitimo funkciją, subalansuoti pašalinti raumenų jėgos disbalansą (raumenų disbalansas) ir skatinti fiziologinį vaikų vystymąsi. Tai suteikia pacientui priemonę (pagalbą savipagalbai) aktyviai ir savarankiškai palaikyti ir tęsti gijimo procesą bei užkirsti kelią naujoms problemoms. Jau senovėje buvo žinomas atpalaiduojantis gimnastikos pratimų, masažų ir gydomųjų vonių poveikis, buvo naudojamos terminės ir mineralinės spyruoklės.
Hipokratas (apie 400 m. Pr. Kr.), Kuris gyvą kūną laikė organizmu, sveikatai as subalansuoti o liga, kaip sutrikusi bendra fizinė (fizinė) ir psichinė (psichologinė) būsena, laikėsi medicinos požiūrio, kad gamta turi savo gydomąją galią. Šį principą šiais laikais galima rasti įvairiomis fizioterapijos formomis, kurios skatina kūno savigydos jėgas.
Jau XVIII amžiuje švedų sporto mokytojas iš fizinių pratimų sukūrė tikslinę terapinę gimnastiką, XIX amžiuje - gydomųjų vonių naudojimą, vandens gimnastika ir sveikatai išsilavinimas ir kt. (Sebastianas Kneippas, hidroterapijos (vandens terapijos) tėvas, sulaukė vis didesnio populiarumo. XX amžiaus pradžioje Berlyno gydytojas į Vokietiją atvežė „švedų gydomąją gimnastiką“ ir apibrėžė „gimnasto“ profesiją.
Dėl karų ir padaugėjusių nelaimingų atsitikimų darbe poreikis gydymui padidėjo ir išplėtė kineziterapijos taikymą įvairiose medicinos srityse, tokiose kaip chirurgija ir neurologija. Kineziterapijos fizioterapijos terminas apima platų terapinių priemonių ir veiklos sričių spektrą. Šiandien kineziterapija yra svarbi šiuolaikinės medicinos dalis, be praktikos, ligoninės ir reabilitacijos nebūtų pasiekta daug kineziterapijos. Jis gali būti naudojamas bet kuriame amžiuje ir yra dar efektyvesnis bei mažiau rizikingas dėl kai kurių problemų nei vaistų terapija. Dėl didėjančio daugelio pacientų supratimo, kad jie nori aktyviai dalyvauti jų sveikimo procese ir pasverti kitų terapinių procedūrų naudą ir riziką, gydymas, aktyvinantis paties organizmo savigydos galią, tampa vis svarbesnis.
Visi šios serijos straipsniai:
