Kodėl hormonų terapija naudinga ir po krūties vėžio? | Hormonų terapija sergant krūties vėžiu

Kodėl hormonų terapija naudinga ir po krūties vėžio?

Navikų, turinčių hormonų receptorių, organizmo gaminamas estrogenas lemia greitesnį naviko augimą. Todėl norint užkirsti kelią augimo augimui arba jį sulėtinti, būtina arba sustabdyti hormono gamybą (radijuojant arba pašalinant hormoną) kiaušidės) arba užkirsti kelią jų poveikiui hormonai. Priklausomai nuo veikliosios medžiagos, hormonų terapija gali sumažinti abiejų formavimąsi hormonai ir jų poveikis.

Todėl hormonų terapija gali būti naudojama auglio augimui sulėtinti arba, pavyzdžiui, norint išvengti naviko pasikartojimo pašalinus naviką. Jei navikas sėkmingai pašalintas, rekomenduojama naudoti antihormoninę terapiją, kad sumažėtų pasikartojimo rizika. Paprastai toks gydymas trunka 5 metus, nors tyrimai parodė, kad gydymas 10 metų turėtų dar labiau sumažinti pasikartojimo riziką ir taip prailginti išgyvenamumą.

Pacientai, kurie serga po to, kai prasideda menopauzė kartais yra padidėjusi naviko pasikartojimo rizika, todėl jiems ypač gresia pavojus. Siekiant išvengti pasikartojimo, rekomenduojama skirti hormonų terapiją. Hormonų terapija po krūties vėžys išgydytas yra svarbi gydymo dalis ir skirta pailginti paciento išgyvenimo laiką.

Kokios hormonų terapijos yra galimos?

Hormonų terapija gali būti veiksminga įvairiais hormonų kontrolės ciklo momentais. Dėl šios priežasties išskiriamos trys didelės veikliųjų medžiagų grupės: antiestrogenai, tokie kaip: Tamoxifen dar vadinami selektyviais estrogenų receptorių moduliatoriais (SERM). Šie agentai neslopina hormonų gamybos, tačiau blokuoja receptorių ant tikslinių organų. Dėl šios blokados estrogenai nebegali prisijungti prie receptoriaus, dėl kurio ląstelės praranda augimo stimulą.

Todėl naviko ląstelė nebegali dalytis ir augimas sustabdomas. Kaip alternatyva tamoksifenas, fulvestrantas taip pat gali būti naudojamas pažengusiems etapams. Fulvestrantas yra stipresnis nei tamoksifenas savo poveikiu.

Tai ne tik sumažina hormonų aktyvumą iki minimumo, bet ir visiškai jį išjungia ir sukelia receptorių skaidymą. Aromatazės inhibitoriai yra antroji veikliųjų medžiagų klasė. Ši vaistų grupė jungiasi su vadinamąja aromataze fermentai (enzimai) ir taip trukdyti estrogeno pirmtakams virsti estrogenais.

Dėl to estrogeno lygis sumažėja, o navikai praranda hormoninį augimo stimulą. Tačiau aromatazės inhibitoriai vartojami tik moterims po menopauzės, nes tik šiuo metu aromatazė turi lemiamą poveikį estrogenų gamybai. Be antiestrogenų ir aromatazės inhibitorių, naudojami GnRH analogai.

GnRH (gonadotropiną atpalaiduojantis hormonas) yra hormonas, kuris veikia savo poveikį smegenys. Jis jungiasi prie receptorių ant hipofizio liauka ir sukelia išsiskyrimą hormonai (folikulus stimuliuojantis hormonas (v) ir liuteinizuojantis hormonas (LH)), kurie savo ruožtu stimuliuoja estrogeno gamybą ir išsiskyrimą. GnRH analogai pagal savo struktūrą yra panašūs į paties kūno GnRH, todėl jungiasi prie tų pačių receptorių, tačiau nesukelia hormonų išsiskyrimo. Tokiu būdu nutraukiamas auglio hormonų tiekimas ir sustabdomas jo augimas.

  • Antiestrogenai
  • Aromatazės inhibitoriai
  • GnRH analogai