Kokios yra meilės ligos fazės?
Meilės ligos fazės nėra vienodai apibrėžtos, nes tai nėra pripažintas klinikinis vaizdas. Tačiau panašią klasifikaciją galima rasti literatūroje ir ekspertų aprašymuose, kurie meilės ligas skirsto į 4-5 fazes:
- Pirmoji iš šių fazių prasideda dar prieš išsiskyrimą su tam tikra nuojauta. Pastebima, kad partneris pasitraukia, išryškėja pirmosios nuostolių baimės ir galiausiai santykiai baigiasi.
- Antroji fazė seka iškart po atskyrimo ir nustatoma pagal šokas.
Žmogus jaučiasi bejėgis, negali suprasti savo partnerio ir ima neviltis. Daugelis žmonių tiesiog atsisako priimti išsiskyrimą, nori ilgai diskutuoti su buvusiu partneriu ir nori panaikinti tai, kas įvyko. Tik tada, kai atsiskyrimas prasiskverbia į sąmonę, pereinama prie kitos fazės.
- Šiame etape prasideda apdorojimas, tikrasis meilės negalavimas.
Realybė trenkia į veidą kumščiu, prasmė būti vienam ir jau aprašyti simptomai spaudžia protą. Taip pat šiame etape daugelis bando susigrąžinti partnerį, vis dėlto sielvartas kaitaliojasi su fanatišku veiksmo raginimu.
- Ketvirtajame etape atskyrimas priimamas kaip galutinis, o pirmasis liūdesys dingo. Lieka pyktis ir skausmas, bet lėtai formuojasi ir kasdienis gyvenimas be partnerio.
- Penkta ir paskutinė fazė galiausiai žymi emocinį santykių užsidarymą.
Pyktis išnyksta, mintis apie partnerį vis dar gaji, bet nebetrukdo kasdienybės. Šis penktasis etapas yra sielvarto apdorojimo tikslas ir jį galima pasiekti tik tuo atveju, jei kiti etapai bus priimti ir išgyventi. Jei taip neatsitiks, yra pavojus įstrigti viename iš ankstesnių etapų.
Koks yra geriausias būdas įveikti meilės negalavimą?
Nėra recepto, kaip įveikti meilės ligą ir išsiskirti su buvusiu partneriu. Kiekvienas žmogus skirtingai apdoroja išsiskyrimą, vyrai kitaip nei moterys, suaugusieji kitaip nei paaugliai, psichiškai apkrauti žmonės kitaip nei sveiki žmonės ir tt Visiems jiems svarbu sąmoningai pereiti kiekvieną meilės ligos etapą ir leisti bei apdoroti sielvartas.
Tam reikia skirti daug laiko ir kantrybės. Pradžioje yra skausmas, kurios dauguma žmonių nori išvengti blaškydamiesi ar ieškodami pagalbos įveikti savo širdies skausmą. Bet skausmas o sielvartas praeina tik tada, kai tai leidai ir pajutai.
Tik tada apdorojimas gali prasidėti sąmoningai. Slopindami visus stiprius neigiamus jausmus, jie įsisuka į pasąmonę, buvęs partneris amžinai išlieka skausminga vieta, o pasąmoniniai konfliktai veikia psichinius sveikatai galų gale. Norint nuolat neatkurti fizinio streso reakcijos, reikėtų kiek įmanoma vengti buvusio partnerio ir taip vengti naujo konflikto potencialo.
Emocinį ir hormoninį chaosą galima suvaldyti tinkamai išsiblaškius ir draugiškai. Pomėgiai ir linksma veikla skatina laimės jausmą, o kontaktas su draugais sumažina vienatvę ir prasiveržia per neigiamų minčių spirales. Taip pat pasirodė esanti gera mintis pasikliauti savo talentais ir interesais, ypač tokiu pažeidžiamu metu.
Išsiskyrimas labai subraižo pasitikėjimą savimi ir ypač po ilgų santykių kyla abejonių dėl savo tapatybės be partnerio. Todėl turėtumėte sutelkti dėmesį į tai, kas jus paverčia nepriklausomu žmogumi. Be šių pasiūlymų, padeda tik laikas.
Kūnas ilgainiui negali išlaikyti streso ir sielvarto, ir anksčiau ar vėliau situacija neišvengiamai atsipalaiduos. Jei jie jų nenaudoja arba emocijos yra tokios didžiulės, kad kasdienio gyvenimo nepavyksta valdyti arba yra įmanoma įsivaizduoti save, psichologai ar psichiatrai yra geriausios vietos. Jie padeda apdoroti ir kraštutiniais atvejais gali net įsikišti vaistais, kad laikinai sumažintų kančias. Tačiau tai tik būtinos akistatos su savo jausmais atidėjimas.
Ne, nėra vaistų nuo meilės ligos ir dėl būtino sielvarto apdorojimo apskritai negali būti jokių vaistų, nes kiekviena fazė ir su ja susijęs skausmas yra svarbus įveikiant išsiskyrimą. Tačiau lydintys meilės ligos simptomai gali būti gydomi, jei jie yra tokie stiprūs, kad dėl jų nukentėjęs asmuo serga. Antidepresantai skirti vidutinio sunkumo ir sunkiems Depresija, laikinas raminamieji galima skirti dėl neramumo ir nemiga, o kūno stresinę reakciją galima sušvelninti vaistais, jei jis jaučia grėsmę. Tačiau šie vaistai gydo tik tas problemas, kurias sustiprino meilės liga arba kurios atsirado pirmą kartą, o ne pačią meilės ligą.
Be to, juos gali skirti tik gydytojas. Jei reikia tokios terapijos, su ja susijusios psichologinės problemos vis tiek turėtų būti gydomos nepriklausomai nuo meilės ligos. Tas pats pasakytina apie homeopatinius vaistus nuo meilės ligos, kaip ir įprastą mediciną: jie gali būti vartojami ir veikia, tačiau tik nuo lydinčių simptomų, o ne nuo pačios meilės ligos. Šioje situacijoje, atsižvelgiant į simptomų sunkumą, kiltų klausimų dėl labai skirtingų medžiagų, kurių kiekviena laikosi skirtingo požiūrio. Jei pageidaujama homeopatinio gydymo, būtina atlikti išsamią profesionalų konsultaciją.
Visi šios serijos straipsniai:
