Kokius testus galima atlikti?
Norint diagnozuoti a meniskas be įprastų procedūrų, tokių kaip MRT ir rentgeno nuotraukos, gydytojas tikrina rankiniu būdu. Gydytojas gali atlikti daugybę bandymų, kuriuos paprastai sudaro įvairūs sukimosi, pratęsimo ir lenkimo judesiai kelio sąnarys. Atlikdamas šiuos tyrimus, gydytojas gali padaryti išvadas apie ašaros rūšį, mastą ir vietą. Dažniausios bandymo procedūros yra šios: Payr Böhler McMurray Appley-Grinding Steinmann
- Mokėtojas
- „Boehler“
- McMurray
- „Appley“ šlifavimas
- Akmens žmogus
Suplyšęs meniskas
A suplėšytas meniskas yra ne tik tipiška sporto trauma, bet ir gali pakenkti bet kam. Sužalojimas dažniausiai įvyksta, kai su keliu atliekamas nepalankus sukamasis judesys. Kiekviename kelyje yra du meniskai vidinis meniskas ir išorinis meniskas.
Sužalojimų atveju vidinis meniskas paprastai yra labiau paveikta, nes jos judėjimo laisvė yra labiau ribojama nei išorinis meniskas. Daugeliu atvejų tai yra meniskų ašaros ar ašaros, dėl kurių kyla problemų ir skausmas. Nepriklausomai nuo to, ar meniskas ašara gydoma konservatyviai arba chirurgiškai, fizioterapija abiem atvejais vaidina svarbų vaidmenį reabilitacijos procese, nes normalus kelio sąnarys yra atkuriamas taikant įvairias technikas, tokias kaip masažai, šalčio terapija ir elektroterapija, taip pat pratimai mobilizacijai, raumenų jėgos ir judrumo didinimui, kad vėl būtų įmanoma įprasta kasdienybė. Norint nuspręsti, kaip ir kokiu mastu reikia atlikti kineziterapiją, reikia taikyti ir įvertinti specialias diagnostines procedūras, tokias kaip MRT ir rentgeno spinduliai, atsižvelgiant į paciento istoriją (amžių, tinkamumas lygis, svoris, ankstesnės ligos), kad būtų galima parengti terapijos planą.
Santrauka
Apskritai, jei a meniskas plyšimas, visada reikia pasverti visus galimus terapijos metodus ir atskirai nuspręsti, ar chirurginis, ar konservatyvus gydymas yra protingesnis. Apskritai mažesnes ir nesudėtingas ašaras galima gydyti labai gerai konservatyviai, o sudėtingas ašaras, ypač mažiau aprūpintose menisko vietose, verčiau reikėtų operuoti. Gijimo laikas kiekvienam pacientui yra skirtingas.
Tačiau tarp konservatyvaus ar chirurginio gydymo negalima nustatyti aiškių reabilitacijos laiko skirtumų. Taip pat visada reikėtų atsižvelgti į tai, ko asmuo siekia po terapijos. Pavyzdžiui, gali būti naudinga operuoti konkuruojančius sportininkus, o žmonėms, kuriems jau yra degeneracinė žala, gali pakakti konservatyvaus gydymo. Deja, menisko plyšimas nėra retas atvejis, todėl jį reikia gydyti kuo greičiau, kitaip atsirandanti pasekmė, pvz kremzlė žala ir artrozė gali atsirasti tolimesnėje ligos eigoje.
Visi šios serijos straipsniai:
