Koks ryšys tarp streso ir nerimo?
Baimė yra sensacija, kuri labai dažnai sukelia subjektyvų stresą. Savaime nerimas yra pagrindinis jausmas, skirtas apsaugoti nuo gresiančio pavojaus. Kaip ir stresas, tai suaktyvina kraujotakos sistemą.
Tačiau jis visada turi tokį pobūdį, kad nukentėjęs asmuo jaučia grėsmę. Kita vertus, stresas yra reiškinys, kuris suvokiamas kaip gana įtemptas. Iš šių išvadų darytina išvada, kad nuolatinis nerimas tikrai gali sukelti stresą.
Tačiau stresą nerimo būsenose sukelia ne išoriniai veiksniai, o vidiniai veiksniai. Baimė veda būtent į tai, kad mintys sukasi tik baimės paleidimo metu ir pradedamas vengimo elgesys. Tai savo ruožtu sukelia stresą, nes keičiasi kasdienybė ir įprasti veiksmai.
Todėl nerimas ir stresas palaiko vienas kitą. Norint nutraukti užburtą ratą, reikia susidoroti su baime. Forma, kuria tai vyksta, kiekvienu atveju skiriasi.
Pavyzdžiui, jei kas nors bijo aiškinančio pokalbio, jis ar ji vengs aptariamo asmens, bijodamas tarimo. Nedideli apvažiavimai ar neatsakymas į skambutį gali būti vengimo dalis ir nesąmoningai sukelti stresą, nes daugiau dėmesio skiriama aplinkai ar gaunamam skambučiui. Tačiau jei baimė įveikiama ir vedamas pokalbis, stresas taip pat nutrūksta, nes nereikia vengti skambučio.
Šiame kontekste svarbu aiškiai pasakyti, kad baimės intensyvumas labai skiriasi ir nėra silpnumo ženklas. Veikiau tai yra tam tikras instinktas, kuris turėtų apsaugoti nuo galimų pavojų. Tačiau kartais pavojų vertinimas yra neproporcingas, todėl juos reikia iš naujo įvertinti.
Koks ryšys tarp streso ir miego trūkumo?
Miego trūkumas ir stresas yra du vienas kitą tiesiogiai veikiantys veiksniai. Jie gali būti ir vienas kito priežastis, ir pasekmė. Jei daroma prielaida, kad yra miego trūkumas, dėl nepakankamo miego organizmas nepakankamai atsigauna.
To pasekmė - didėjantis išsekimas dienos metu, kuris pasireiškia didėjančiu veiklos praradimu. Jei dėl to vis dažniau daroma klaidų, tai gali sustiprinti kritiką atitinkamam asmeniui. Tai savo ruožtu sukelia padidėjusį stresą, nes nukentėjęs asmuo jaučia didesnį spaudimą.
Užburtas ratas automatiškai išsivysto, nes norint atlikti nurodytą darbo krūvį reikia atlikti papildomą darbą. Kadangi tai užtrunka ilgiau, miego laikas dažnai dar labiau sutrumpėja. Kita vertus, jei stresas laikomas miego trūkumo priežastimi, stresas neleidžia kūnui atsipalaiduoti, kad galėtų miegoti.
Padidėjusi įtampa dienos metu apsunkina išsijungimą nuo kasdienio gyvenimo dienos pabaigoje. Tokiu atveju užmigti dažnai neleidžia protinis užsiėmimas su dienos turiniu. Taigi miego trukmę sutrumpina ilgesnis užmigimo laikas. Jei miego laikas sutrumpėja taip smarkiai, kad per naktį nesugeba atsigauti, dienos efektyvumas sumažėja, kaip jau aprašyta, ir tai vėl sukuria užburtą ratą nuo miego trūkumo ir streso. Taigi šie du veiksniai savaime yra dvi skirtingos problemos, tačiau jie daro įtaką vienas kitam per savo įtaką dienos ir nakties ritmui. Tai taip pat gali būti įdomu jums: miego trūkumo pasekmės
Visi šios serijos straipsniai:
