Kompiuterinės tomografijos metu radiacija sukelia didelę apšvitą. Palyginti su rentgeno spinduliais, šis spinduliavimas yra ypač didelis ir todėl pavojingesnis už Rentgeno ekspertizė. Nepaisant to, kompiuterinė tomografija (trumpiau - CT) suteikia daug privalumų prieš rentgeno spindulius.
Viena vertus, galima padaryti kūno skerspjūvio vaizdus, kita vertus, organai ir minkštieji audiniai rodomi daug geriau, nei tai būtų įmanoma atliekant rentgeno spindulius. Dėl didelio radiacijos poveikio žmonės dažnai bando pereiti prie magnetinio rezonanso tomografijos (MRT). Magnetinio rezonanso tomografija taip pat gali pagaminti pjūvinius kūno vaizdus be radiacijos poveikio.
Tačiau atsižvelgiant į vaizdą, norint gauti vaizdą naudojant magnetinio rezonanso vaizdą, gali prireikti daug laiko. Kita vertus, kompiuterinė tomografija trunka tik kelias milisekundes. Be to, kompiuterinė tomografija leidžia įšvirkšti kontrastinės medžiagos į venas, kuris leidžia lengviau atskirti du organus ar du audinius.
Nepaisant to, kompiuterinėje tomografijoje visada yra didelis radiacijos poveikis. Kiekvienas pacientas vidutiniškai gauna apie 4 mSv radiacijos dozę per metus (mSv = milisievertas, vienetas, kuriuo suteikiama radiacijos dozė, ty spinduliuotės ekspozicija). Jei dabar pacientas gauna viso kūno KT, ty viso jo kūno vaizdą, padarytą kompiuterine tomografija, tai atitinka 10–20 mSv ekspoziciją.
Tai reiškia, kad vieno kompiuterinės tomografijos atvaizdo spinduliuotės poveikis viršija vidutinę metinę vertę 3-5 kartus. Dėl šios priežasties viso kūno KT tyrimas atliekamas tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, kai ieškoma naviko židinio, tačiau jo nepavyko rasti taikant magnetinio rezonanso terapiją. Tačiau dažniau atliekama pilvo tomografija.
Čia radiacijos poveikis yra 8.8-16.4 mSv. Tai atitinka dvigubai keturis kartus didesnę radiacijos dozę, kurią pacientas paprastai „surenka“ per metus. Radiacijos poveikis nėra toks didelis, kai dėžė (krūtinės ląstos) yra veikiami.
Šiuo atveju spinduliuotės poveikis iš kompiuterinės tomografijos vaizdo yra 4.2–6.7 mSv. Tai maždaug atitinka metinę paciento dozę. Dažnai daromas ir juosmeninės stuburo dalies kompiuterinės tomografijos vaizdas, ypač pacientams, kuriems įtariamas išvaržos diskas.
Čia radiacijos poveikis yra apie 4.8–8.7 mSv. Bet ypač dėl MRT alternatyvos, esant išvaržos diskui, reikėtų gerai apsvarstyti KT. Radiacijos poveikio duomenys visada svyruoja gana stipriai, nes tai priklauso nuo to, koks stiprus ar plonas pacientas yra pastatytas.
Ypač nutukusio (storo) žmogaus atveju turi būti taikoma didesnė radiacijos dozė, taigi ir didesnė spinduliuotės ekspozicija, kad radiacija taip pat galėtų per riebalus patekti į organus. Net 4 kg antsvoris reiškia žymiai didesnę apšvitą. Kita vertus, liekniems žmonėms radiacija be didesnių kliūčių gali prasiskverbti tiesiai į organus, todėl radiacijos dozė neturi būti ypač didelė.
Kompiuterinė tomografija dažnai naudojama, ypač tiriant vadovas. Privalumas yra tas, kad ypač a insultas (apopleksija) arba kraujavimas į smegenys dėl a venas or arterija plyšimas, tai nustatoma per kelias sekundes. Kaip visada atliekant kompiuterinę tomografiją, trūkumas yra radiacijos poveikis aplink ir aplink vadovas. Išnagrinėjus vadovas sąlygoja palyginti mažą radiacijos poveikį, kai veikia tik 1.8–2.3 mSv. Tai maždaug atitinka pusės metų radiacijos poveikį.
