Akistata terapija yra tam tikra procedūra psichoterapinio gydymo kontekste, kai pacientas tiesiogiai susiduria su nerimą sukeliančiomis situacijomis ar veiksniais. Taip siekiama pasiekti, kad nerimą būtų galima sumažinti. Susidūrimas terapija turėtų vykti tik prižiūrint ekspertui.
Kas yra konfrontacijos terapija?
Konfrontacija terapija yra specifinis požiūris į psichoterapija gydymas, kurio metu pacientas tiesiogiai susiduria su nerimą sukeliančiomis situacijomis ar veiksniais. Ekspertai vartoja konfrontacinės terapijos terminą, norėdami nurodyti psichoterapinio gydymo komponentą, kuris naudojamas, pavyzdžiui, kai pacientą kamuoja nerimas ar obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai. Ypač simptomai nerimo sutrikimai paprastai sukelia vienas ar keli veiksniai, kurie gali vadovauti iki panikos priepuolio. Taikant konfrontacinę terapiją, pacientas yra konkrečiai susidūręs būtent su šiuo sukėlėju (kitaip jis taip pat vadinamas „ekspozicija“). Jis vyksta prižiūrint terapijai ir yra skirtas baimėms / priverstims susilpninti ar net visiškai sušvelninti. Konfrontacinė terapija nėra savarankiška terapija, kaip rodo pavadinimas, bet visada tik viena išsamesnio gydymo dalis. Tyrimai parodė, kad terapeutai gali pasiekti didelę sėkmę nerimo pacientams taikydami tokias konfrontacijos technikas.
Funkcija, poveikis ir tikslai
Žmonės, kurie kenčia nuo nerimo sutrikimas kasdieniniame gyvenime neretai ribojami. Tam tikri dirgikliai sukelia įvairaus sunkumo nerimą ir panikos reakcijas. Šie dirgikliai gali būti arba nespecifinės situacijos (didelės minios, uždaros erdvės), arba labai specifiniai veiksniai (vorai). Priklausomai nuo sunkumo nerimo sutrikimas ir tikimybė susidurti su tam tikru veiksniu, nerimo pacientai skirtingai kenčia nuo savo sutrikimo. Jei dėl šios priežasties jie ieško psichoterapeuto, psichoterapeutas gali atlikti konfrontacijos terapiją, pasitaręs su pacientu. Vykdant šią intervenciją nukentėjusieji yra specialiai paveikti dirgiklio; kitaip tariant, jie turi susidurti su tuo, kas juos labiausiai gąsdina. Iš anksto vyksta išsamus pokalbis, kurio metu terapeutas pamažu paruošia pacientą tam, kas vyks. Tai reiškia, kad pirmiausia aptariamas stimulas ir, pavyzdžiui, peržiūrimos tinkamos nuotraukos ar vaizdo įrašai. Kiekvienas žingsnis kruopščiai derinamas su pacientu. Staigus ar stebinantis terapeuto požiūris gali tai padaryti nerimo sutrikimas dar blogiau. Paskutinis žingsnis - tiesioginė konfrontacija. Per visą laiką terapeutas būna ir teigiamai veikia pacientą. Konfrontacijos terapijos tikslas yra parodyti kenčiančiajam, kad jų nerimas turi ribas. Nerimo pacientai dažnai tiki, kad jų nerimas gali išaugti iki „begalybės“ ir galiausiai vadovauti iki jų mirties. Jei jie susiduria su gaiduku, jie po kurio laiko pastebi, kad baimė nepadidėja, bet iš pradžių lieka ta pati, o paskui net silpsta. Ekspertai tai vadina „neišmokusia“ baimės, kurios metu pacientas supranta kaip galutinę pasekmę, kad jų baimė buvo nepagrįsta ir kad ateityje nuo jų nebekentės.
Rizika, šalutinis poveikis ir pavojai
Statistiškai konfrontacijos terapija dažnai pasiekia gerų rezultatų. Tačiau tai taip pat kelia tam tikrą riziką nukentėjusiajam. Pavyzdžiui, jei ekspozicija sustabdoma viduryje, nes pacientas nepakenčia situacijos, tai gali būti vadovauti iki simptomų pablogėjimo. Savęs vertinimas taip pat gali žymiai nukentėti, jei nesiseka konfrontacijos terapija. Blogiausiu atveju nerimo sutrikimas sustiprėja, todėl gydymas tampa daug sunkesnis. Todėl terapijos sėkmei yra labai svarbu, kad pacientas iki galo ištvertų akistatą. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas - sėkmė taip pat labai priklauso nuo terapeuto ar nuo paciento ir terapeuto santykių. Nerimo sutrikimas gali būti susilpnintas arba pašalintas konfrontacinės terapijos pagalba tik tuo atveju, jei iš anksto ar kartu atliekamas išsamus gydymas. Parengiamieji užsiėmimai taip pat yra labai svarbūs. Terapeutas, kuris nepakankamai paruošia savo pacientą konfrontacijai, rizikuoja tik pabloginti nerimo sutrikimai. Todėl konfrontacinė terapija turėtų būti atliekama tik tuo atveju, jei pacientas su tuo sutinka ir tarp abiejų šalių egzistuoja tinkami pasitikėjimo santykiai.
