Koordinacinių įgūdžių apžvalga
Reagavimas: gebėjimas kuo greičiau reaguoti į aplinkos signalus ir paversti juos varikliu. Gebėjimas prisitaikyti: gebėjimas sportinės veiklos metu pritaikyti ar iš naujo apibrėžti judėjimo planą dėl besikeičiančios situacijos. Orientacinis gebėjimas: gebėjimas tinkamai prisitaikyti prie erdvinių sąlygų ar pokyčių.
Gebėjimas diferencijuoti: Gebėjimas diferencijuoti smulkųjį variklį koordinavimas atskirų fazių metu naudojant kinestetinį analizatorių. Sukabinimo gebėjimas: gebėjimas koordinuoti atskirus dalinius kūno judesius laike ir erdvėje, kad tikslinis judėjimas būtų pasiektas geriausiu įmanomu būdu. Likutis sugebėjimas: sugebėjimas išlaikyti savo kūno, dalinių kūnų ar daiktų pusiausvyrą. Ritmingumo gebėjimas: gebėjimas pritaikyti savo fizinį judėjimą tam tikram ritmui. Ši tema taip pat gali jus dominti: Judėjimo ugdymas
Koordinacinių įgūdžių lavinimas
Mokymui koordinavimo įgūdžiai reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos aspektus. Reikėtų pažymėti, kad m vaikystė mokymas koordinavimo įgūdžiai akivaizdžiai turi viršenybę prieš sąlyginių įgūdžių lavinimą. Pamatai yra padėti vaikystė, o ten praleistų išgyvenimų yra daug sunkiau kompensuoti suaugus.
Mokant koordinavimo įgūdžiai, yra begalė įvairiausių judesių patirčių ir modelių, leidžiančių vaikams natūraliai lavinti koordinacinius įgūdžius. Be to, tokie pratimai skatina gebėjimą mokytis, todėl reikėtų vengti ankstyvos specializacijos. Nepriklausomybė yra dar vienas dalykas, į kurį čia atkreipiamas dėmesys.
Judėjimo užduotys ir pratimai, naudojami koordinacinių gebėjimų lavinime, užtikrina, kad vaikai daug ir savarankiškai nustatytų daug dalykų. Skatinama nepriklausomybė, o tai taip pat teigiamai veikia motyvaciją. Koordinaciniai įgūdžiai yra pagrindas vėliau mokymasis sudėtingi judesių modeliai ir judesiai.
Dėl šios priežasties svarbu nepamiršti koordinacinių gebėjimų lavinimo ir verčiau įsitikinti, kad koordinaciniai gebėjimai yra gero lygio. Treniruočių ir treniruočių, turinčių koordinacinių įgūdžių, pranašumas yra tas, kad net ir įvaldžius pratimų judesius, treniruotės gali tęstis. Be to, vienas apsunkina jo koordinacines pratybas integruotomis tinkamumas mokymas (papildomos užduotys) ir taip gaunamos naujos variacijos galimybės.
Todėl labai svarbu lavinti koordinavimo įgūdžius, ypač vaikystė, nes tai gali būti laikoma vėlesnių užduočių pagrindu. Vaikai, kuriems patiko gera ir efektyvi savo sugebėjimų treniruotė, vėliau turės daug mažiau sunkumų užsiimant sudėtingomis sporto šakomis ir žaidimais mokymasis sudėtingi sportiniai motoriniai judesiai ir sporto žaidimai. Tačiau net ir suaugus, koordinavimo įgūdžius vis tiek galima lavinti ir taip patobulėti. Tačiau suaugęs žmogus mokosi nebe taip gerai, kaip vaikas, o fizinės ir psichinės sąlygos įveikti užduotį sunkiau tenka suaugusiesiems, kurie kaip vaikai buvo mokomi ne taip išsamiai, kaip ir kiti koordinaciniai gebėjimai.
