Veikimo būdas Kortizono poveikis

Veikimo

Kortizonas įsiskverbia į kūno ląstelės sienelę ir jungiasi prie tinkamo kortizono receptoriaus ląstelės viduje. Šie gliukokortikoidų receptoriai yra beveik visur kūne, tačiau jų yra daugiau raumenyse, riebalinis audinys, oda, kepenys ir limfinis audinys. Šis veikliosios medžiagos ir receptorių kompleksas migruoja į ląstelės branduolys, kur yra genetinė medžiaga (DNR).

Šios kortizono Kompleksas dabar per receptorių prisijungia prie tam tikrų genetinės medžiagos dalių, o tai daro įtaką daugelio skirtingų formavimuisi baltymai. Be kita ko, šie baltymai vaidina svarbų vaidmenį vystantis uždegimui ar imuninė sistema. Dėl šio gamybos slopinimo mechanizmo baltymai, po tam tikro laiko norimas ir nepageidaujamas kortizono atsirasti

Kadangi kortizonas pirmiausia slopina uždegiminių ir imuninių agentų susidarymą, poveikis pasireiškia tik praėjus mažiausiai 20 minučių iki kelių dienų. Tačiau manoma, kad veikia ir kiti kortizono veikimo mechanizmai, nes taip pat pastebimas poveikis, pasireiškiantis iškart. Kortizonas taip pat veikia tiesiogiai ląstelių sieneles ir turi joms stabilizuojantį poveikį.

Tai apsaugo nuo vandens nutekėjimo į audinį, o tai yra svarbu, pavyzdžiui, jei gerklės išsipučia dėl alerginių reakcijų ar an vabzdžio įkandimas kurį sukelia audinyje esantis skystis ir kvėpavimo takai gali kilti pavojus. Šiais atvejais kortizonas gali būti naudojamas kaip skubus vaistas, tačiau tikslūs šio greito kortizono veikimo mechanizmai dar nėra pakankamai ištirti. Kitas kortizono poveikis yra naudojamas gydant bronchų astma.

Dėl kortizono patinsta gleivinės, todėl išsiplečia kvėpavimo takai, kuriuos susiaurina astma. Be to, kortizonas sumažina kietumą ir slopina bronchų gleivių susidarymą bei padeda atpalaiduoti ankštus bronchų raumenis. Be kita ko, gliukokortikoidai taip pat turi įtakos elektrolitikai subalansuoti (mineralinis kortikoidinis poveikis).

Šis poveikis ryškesnis vartojant paties kūno kortizoną nei sintetinio kortizono. Kortizonas sumažina skysčių išsiskyrimą ir taip taupo kūno druską, dėl kurios padidėja kraujas slėgis. Kalis yra svarbi kūno druska, kurios koncentracija kraujas negalima viršyti ar nukristi žemiau. Paprastai gydymas kortizonu nereikalauja jokių papildomų kalis suvartojimas, bet reguliarus kraujas kalis rekomenduojama atlikti patikrinimus.

Kortizonas kaip streso hormonas

Kortizono koncentracija kraujyje atitinka natūralų dienos ritmą (paros ritmą), todėl skiriasi skirtingu laiku dieną ir naktį. Vidutiniškai kortizono koncentracija kraujyje padidėja apie trečią valandą ryto. Augimo hormoną HGH (žmogaus augimo hormoną), kuris dalyvauja naktiniuose sveikimo procesuose, išstumia kortizonas.

Kortizono susidarymą kontroliuoja vadinamasis vidinis laikrodis. Kortizonas paruošia kūną pabusti anksti ryte. Tarp penktos ir aštuonios valandos ryto kortizono lygis pasiekia aukščiausią vertę, po kurio jis vėl nuolatos krinta.

Padidėjusį kortizono kiekį galima išmatuoti streso metu, hipoglikemija ar net per nėštumas. Kortizonas apsaugo organizmą nuo neigiamų stiprių stresų padarinių ir pritaiko jį prie dabartinių aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, jis kelia cukraus kiekis kraujyje tiekdamas energiją ir dalyvauja susitraukiant kraują laivai kūne, taigi turėdamas a kraujospūdis-didinantis poveikis.

Padidėjusi kortizono koncentracija kraujyje skatina kūno prakaitavimą ir lėtina virškinimą (nes daugiau kraujo nukreipiama į raumenis). Kortizonas kaip vadinamasis „streso hormonas“ taip pat gali turėti įtakos centrinei nervų sistema, kur stimuliuojant jis gali turėti euforinį (sukeliantį laimės jausmą) arba disforinį (blogo būdo, irzlus, nuotaiką keičiantis) poveikį. Kortizonas priklauso gliukokortikoidai.

Šios medžiagos padeda kūnui užtikrinti, kad stresinėse situacijose (bet ir alkio fazėse tarp valgių) būtų pakankamai maistinių medžiagų ir statybinių medžiagų. Kortizonas daro įtaką vadinamajai katabolizmo apykaitai, o tai reiškia, kad jis mobilizuoja organizme sukauptus išteklius. Pavyzdžiui, kortizonas skatina cukraus kiekis kraujyje viduje kepenys (gliukoneogenezė) ir skatina riebalų mobilizaciją iš riebalų ląstelių (lipolizė).

Kortizonas taip pat skatina gliukagonas paleisti. Gliukagonas yra vadinamasis hormono antagonistas insulinas. Gliukagonas yra paleistas iš kasa į kraują po valgio, kuriame gausu baltymų, arba kai cukraus kiekis kraujyje sumažėja ir padidėja cukraus kiekis kraujyje.

Skatindamas gliukagono veikimą, kortizonas taip pat padidina cukraus kiekį kraujyje. Be to, kortizonas taip pat tiesiogiai slopina cukraus pasisavinimą ląstelėse, todėl padidėja cukraus kiekis kraujyje ir slopinamas insulinas. Insulinas tada nebegali sumažinti cukraus kiekio kraujyje.

Kadangi kortizonas gali padidinti cukraus kiekį kraujyje, gydymas kortizonu gali skatinti diabetinę medžiagų apykaitą, kai yra didelė cukraus koncentracija kraujyje. Andrenogenitalinis sindromas yra paveldimas medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio metu sutrinka hormonų gamyba antinksčių žievėje ir pasireiškia mergaičių maskulinizacija arba per ankstyvu berniukų lytiniu vystymusi ir druskos sutrikimais. subalansuoti su skysčių praradimu. Andrenogenitaliniame sindrome sutrinka kortizono ir aldosterono (troškulio hormono) susidarymas.

Dėl kortizono trūkumo centrinė kontrolės sistema smegenys (pagumburis ir hipofizio liauka) bandymai skatinti antinksčiai kompensacinis, padidinant hipotekos liaukos kortikotropino išsiskyrimą. Kortikotropinas stimuliuoja antinksčių žievės gamybą hormonai. Tai galiausiai lemia visišką kortizono susidarymo antinksčių žievėje išsekimą. Narkotikų vartojimas kortizonu pašalina kortizono trūkumą kraujyje hipofizio liauka nustoja gaminti kortikotropiną, antinksčių žievė atsistato ir kortizono trūkumo sukelti simptomai išnyksta.