Kur taikoma endoskopija?
Endoskopija kelio yra ne tiek kūno ertmės ar tuščiavidurio organo atspindys, kiek sąnario atspindys, būtent kelio sąnarys. Dėl šios priežasties endoskopija kelio taip pat vadinamas artroskopija, kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „pažvelgti į sąnarį“ (arthros = sąnarys; skopein = pažvelgti). Specialiai šiam tikslui pagamintas prietaisas atitinkamai vadinamas „artroskopu“.
Šios endoskopija paprastai atliekamas arba pagal vietinė nejautra atitinkamo kelio ar po juo bendroji nejautra. Padarius nedidelį pjūvį kelio srityje, standus, nejudantis artroskopas įkišamas į kelio sąnarys kelio sąnarį užpildžius specialiu skysčiu (Ringerio tirpalu), kad vėliau būtų geriau matoma. The kelio sąnarys vėliau tiriamas ir tikrinamas, kad būtų galima patvirtinti tam tikras įtariamas diagnozes ir galbūt - papildomai įdėjus įrankius - gydyti kelio sąnarį tyrimo metu.
Endoskopija skrandis, taip pat žinomas kaip "gastroskopija“, Atliekamas su lanksčiu endoskopu, vadinamuoju„ gastroskopu “. Priešingai nei rodo pavadinimas, gastroskopija paprastai apima ne tik skrandis, bet ir stemplę bei dvylikapirštės žarnos iškart šalia skrandžio. Indikacija endoskopijai skrandis paprastai būna, kai įtariama stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos įtariamas ir jį reikia patvirtinti, bet taip pat įvertinti esamos ligos eigą, atlikti gydymą vietoje ar atlikti vėlesnę ligos priežiūrą.
Tarp labiausiai paplitusių ligų, kurioms gastroskopija yra atliekami stemplės, skrandžio ir vėžys dvylikapirštės žarnos, opos ir gleivinės pažeidimai (erozijos), kraujavimas iš laivai (arterijų ar venų), sienelių perforacijos ir venų varikozė skrandyje ar stemplėje (varikozės). Gastroskopija paprastai atliekama nestipriai sedacija paciento, o ryklės gleivinė taip pat anestezuojamas ant paviršiaus. Tada lankstus, kilnojamas gastroskopas įvedamas per burna or nosis o paskui stumtelėjo į priekį per stemplę toliau į skrandį. Apžiūrėjus stemplę ir skrandį, kurio metu taip pat gali būti imami audinių mėginiai, naudojant įrankius, kuriuos galima stumti specialiais endoskopo kanalais, prieš ištraukiant gastroskopą, tiriama dvylikapirštė žarna.
Tyrimo metu oras nuolat pučiamas, kad būtų galima išskleisti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną, kad būtų geriau matoma. Paprastai skrandžio endoskopija yra labai mažos rizikos, tačiau labai retais atvejais gali pasireikšti infekcijos, žarnų sienelių perforacijos ar vidinis kraujavimas (jei atsiranda nekontroliuojamas kraujagyslių pažeidimas). Jei taip pat reikia tirti ir įvertinti storąją žarną, a kolonoskopija taip pat būtina.
Endoskopija plaučių yra tiksliau apatinio „ortakių“ atspindys kvėpavimo takai, ty trachėja ir iš jos atsišakojančios šakos (bronchų sistema). Šis endoskopinis tyrimas plaučių todėl dar vadinamas „bronchoskopija“, o susijęs prietaisas - „bronchoskopu“. Čia taip pat galima atskirti standžią ir lanksčią bronchoskopiją.
Atliekant standžiąją bronchoskopiją, anestezijamo paciento trachėja tiriama, įvertinama ir, jei reikia, gydoma atitinkamomis priemonėmis, naudojant nejudantį bronchoskopą. Atliekant lanksčią bronchoskopiją, pacientas nėra visiškai anestezuojamas, o tik nuraminamas, kad būtų galima naudoti kilnojamąją vamzdelių sistemą, kuri per trachėją patektų į kvėpavimo takų (bronchų) atšakas, kur taip pat būtų galima juos ištirti. Apskritai įtariamam asmeniui išaiškinti naudojama bronchoskopija plaučių nustatyti diagnozes, įvertinti ligos eigą ir atlikti terapiją.
Endoskopija nosis or nosies ertmė, taip pat žinoma kaip rhinoskopija, yra ausies, nosies ir gerklės medicinos tyrimo procedūra, leidžianti gydytojui įžvelgti pagrindinę nosies ertmę. Paprastai išskiriama priekinė, vidurinė ir užpakalinė rinoskopija, kai skirtingos nosis yra nagrinėjami. Atliekant priekinę endoskopiją, apatiniai turbinatai ir apatinis nosies kanalas vertinami per šnerves.
Tačiau tam paprastai nereikia endoskopo, tačiau jis paprastai atliekamas su vadinamuoju nosies spekuliatoriumi. Tačiau atliekant vidurinę endoskopiją, standus arba lankstus nosies endoskopas įvedamas į nosį po paviršinio nosies gleivinė, kad būtų galima geriau ir toli siekti nosies ertmė (įvairios ištraukos ir konkos) tada yra įmanoma. Užpakalinė endoskopija atliekama kampiniu veidrodžiu per burna kad galėtumėte pamatyti galines transporto priemonės dalis nosies ertmė.
Nosies ertmė paprastai tiriama dėl gleivinės pakitimų (patinimas, paraudimas, uždegimas), dėl polipai, gerybiniai ar piktybiniai kiti navikai, formos pokyčiai ar jų polinkis nosies pertvaros. Kadangi endoskopija yra vadinamoji „minimaliai invazinė procedūra“ (= procedūra su minimaliu audinių pažeidimu), rizikų yra žymiai mažiau nei atliekant įprastą chirurginę procedūrą. Endoskopinės intervencijos diagnostikos ar terapijos tikslais turi tą pranašumą, kad paciento našta žymiai sumažėja, o gijimas ar sveikimas vyksta greičiau, todėl galima trumpiau būti ligoninėje ir gauti geresnius kosmetikos rezultatus.
Tarp rizikų ar komplikacijų, kurios vis dėlto yra įmanomos, tačiau pasitaiko labai mažais procentais, yra infekcijos, vidinis kraujavimas, organų perforacija ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimai. Siekiant užkirsti kelią patogenų patekimui į organizmą įdėjus endoskopus ir jų įrankius, kai kuriais atvejais (didelės rizikos pacientams) iš anksto galima skirti antibiotiką. Vidinis kraujavimas gali atsirasti, jei kraujas laivai yra sužeisti tyrimo metu, tačiau juos paprastai galima nedelsiant sustabdyti. Tas pats pasakytina ir apie organų punkcijas, kurias atliekant tyrimą vėl galima susiūti tinkamomis priemonėmis.
