Kokie simptomai pasireiškia ir kada reikia gydyti miego apnėją? | Miego apnėjos sindromas

Kokie simptomai pasireiškia ir kada reikia gydyti miego apnėją?

Dažnai lovos kaimynai sužino apie neramų partnerio miegą su pauzėmis kvėpavimas kad baigiasi a knarkimas garsas ar atodūsis ir netaisyklingas garsus knarkimas. The kvėpavimas sutrinka ritmas.

Miego apnėjos sindromo priežastis

Daugiau nei 90% atvejų miego apnėjos sindromo priežastis yra viršutiniuose kvėpavimo takuose: gerklės nukentėjusio asmens susiaurėja prasidėjus gilaus miego fazei, nes ryklės sienos raumenys atslūgsta, todėl viršutinių kvėpavimo takų prieiga yra iš dalies užblokuota. Šis reiškinys dažniausiai pasireiškia XNUMX m antsvoris pacientų ir sustiprėja vartojant alkoholį, rūkymas ar raminamųjų vaistų vartojimas. Viršutinių kvėpavimo takų ligos, tokios kaip nosis polipai ar linkęs nosies pertvaros (nosies pertvaros kreivumas) gali skatinti miego apnėjos sindromo vystymąsi burna kvėpavimas.

knarkimas garsus sukelia viršutinių kvėpavimo takų žlugimas, todėl miego apnėjos sindromą turintys pacientai praktiškai visada yra sunkūs knarkėjai. Todėl dienos metu labai pavargę knarkėjai turėtų būti tiriami dėl miego apnėjos sindromo. Miego apnėjos sindromą mažiau nei 10% atvejų sukelia centriniai kvėpavimo sutrikimai miego metu arba yra lėtinio plaučių liga.

Dažniausiai nutukusios miego apnėjos pacientai dažnai turi papildomų gretutinių ligų, tokių kaip širdies aritmija, susiaurėjęs arba visiškai užblokuotas vainikinės arterijos (koronarinis širdis liga) arba pumpuojantis širdies silpnumas (širdies nepakankamumas) aukštas kraujo spaudimas, kuria serga apie 50 proc miego apnėjos sindromas yra padidėjusio streso tarpininkavimo aktyvumo rezultatas nervų sistema, kuris išleidžia daugiau hormonai adrenalino ir noradrenalino: Dėl apnėjos fazių miego metu pacientas kvėpuoja mažiau deguonies, o organizmas grasina patekti į deguonies trūkumo situaciją. Todėl organizmas turi būti priverstas sunkiau dirbti kvėpuodamas. Tarpininkaujant stresui nervų sistema tai daro siunčiant pavojaus signalą kūnui per norepinefriną ir adrenaliną.

Tačiau vėliau padidėjęs kvėpavimo darbas dažnai nėra efektyvus, todėl galiausiai įvyksta pažadinimo reakcija (mikro sužadinimas), kuri leidžia normaliai ir efektyviai kvėpuoti vėl vartojant pakankamai deguonies. Naktį pabudus dažniausiai lieka be sąmonės, tačiau tai sukelia miego fragmentaciją ir trikdo naktinį atsigavimą, todėl pacientai dieną būna labai pavargę ir gali ištikti net miego priepuoliai. Be to, greitesnis pulsas miegant ir širdis ritmo sutrikimų galima pastebėti pacientams, sergantiems miego apnėjos sindromu.