Kifoplastika: gydymas, poveikis ir rizika

Kifoplastika yra chirurginė procedūra, naudojama skausmui gydyti slankstelio kūnas lūžiai. Naudojant cementą, įpurškiamą į slankstelio kūnas, jis stabilizuojamas ir vėl ištiesinamas. Šiuolaikinė procedūra naudojama norint sumažinti skausmas, ypač žmonėms, kuriuos paveikė osteoporozė.

Kas yra kifoplastika?

Kifoplastika yra chirurginė procedūra, naudojama skausmui gydyti slankstelio kūnas lūžiai. Į stuburo kūną įpurškiamas cementas naudojamas jo stabilizavimui ir pertvarkymui. Kifoplastika yra moderni minimaliai invazinė chirurginė procedūra, skirta labai skausmingiems slankstelių kūnų lūžiams gydyti. Įpurškiant specialų (bio) cementą, kurio kietumas yra labai kietas, arba PMMA plastiką (polimetilmetakrilatą arba organinį stiklą). lūžis vietoje, stuburo kūnas stabilizuojamas ir rekonstruojamas. Pagrindinis tikslas yra sumažinti skausmas simptomai, kuriuos sukelia periostealinis dirginimas dėl progresuojančio ir nuolatinio slankstelio kūno sukepinimo (žlugimo). Apskritai yra skiriamos medžiagos naikinimo (įskaitant balioninę kifoplastiką) ir medžiagos išsaugojimo (radijo dažnio kifoplastikos) procedūros.

Funkcija, poveikis ir tikslai

Kifoplastika pirmiausia atliekama norint greitai ir veiksmingai palengvinti skausmas simptomai, kurie leidžia aiškų ryšį su stuburo kūnu lūžis apatinėje ir vidurinėje krūtinės ląstos dalyje ir juosmens srityje. Taigi, kyphoplasty naudojama esant ūmiems ar chroniškai skausmingiems stuburo kūno lūžiams dėl osteoporozė, atsitiktiniai ar trauminiai stuburo kūno lūžiai, kurie nėra susmulkinti ar sprogo lūžiai, skausmingi piktybiniai ar gerybiniai navikai (įskaitant mielomą, hemangioma) slankstelio kūno ir kaulą tirpinančio kaulo metastazių kurie yra susiję su artėjančiu stuburo kūno stabilumo praradimu. Procedūra nėra tinkama kosmetinei stuburo kreivumo korekcijai. Kifoplastikai galimi įvairūs metodai, tokie kaip medžiagų naikinimas (balionų kifoplastika) ir medžiagų išsaugojimas (radijo dažnio kifoplastika). Balionų kifoplastikos metu, kai kaniulė įvedama į pažeistą slankstelio kūną, per ją įkišamas mažas baliono kateteris, pripildytas radiopakuotu skysčiu, kontroliuojamas fluoroskopu. Tai leidžia ištaisyti slankstelio kūną ir sukurti apibrėžtą ertmę, kuri lieka pašalinus skystį ir balioną. Tada į ertmę įpurškiamas specialus kaulinis cementas, kuris per labai trumpą laiką sukietėja ir stabilizuoja stuburo kūną. Be to, jei šviežia lūžis yra slankstelis, kai kuriais atvejais jis gali būti pertvarkytas. Nors įpurškiamas biocementas sukietėja kūno temperatūroje, PMMA derva turi būti polimerizuota egzotermiškai, ty išskiriant šilumą į gretimas struktūras. Be to, ilgą laiką normalų audinį biocementas gali pakeisti ir absorbuoti kaip kaulų pertvarkymo procesų dalį, o tai kartu stimuliuoja naujos kaulų medžiagos sintezę. Naujesnė medžiagų išsaugojimo procedūra yra radijo dažnio kifoplastika, kurios metu paveikto slankstelio viduje susidaro tik maži kanalai ar ertmės, į kurias įvedamas guminis cementas. Tvirtas cementas teka aplink slankstelių kūno struktūras ir susilieja su gyvybiškai svarbiu kauliniu kaulu (kempine kaulo medžiaga) jo nesunaikindamas. Tada cementas sukietėja pridedant radijo dažnio energijos ir pasiekia aukštą klampumą. Stuburo kūnas yra stabilizuotas ir kai kuriais atvejais gali būti ištiesintas. Po operacijos nereikia dėvėti petnešų, o pacientai paprastai vėl būna mobilūs praėjus 24–48 valandoms po kifoplastikos.

Rizika, šalutinis poveikis ir pavojai

Nors kifoplastika yra minimaliai invazinė procedūra, ji nėra visiškai rizikinga. Pavyzdžiui, yra labai reta rizika, kad nedideli cemento kiekiai ištekės iš slankstelio ir į aplinkines audinių struktūras. Tokiu atveju nutekėjęs cementas gali suspausti stuburą nervai ir nugaros smegenys ir vadovauti į skaudžius skundus su nervų pažeidimas ir gedimai, pvz., apatinių galūnių paralyžius ar jutimo sutrikimai. Be to, retais atvejais yra galimybė, kad įpurškto cemento dalys chirurginės procedūros metu gali būti nuplaunamos į plaučius ir sukelti plaučių embolija ten. Esant tokiam cemento nutekėjimui, po operacijos, atliekant radiologinį tyrimą, visada reikia patikrinti plaučius. Kifoplastikos su plastiku atveju dėl šilumos gamybos dėl egzoterminės polimerizacijos gali būti pažeistos kaimyninės struktūros. Daugeliu atvejų ši žala yra nedidelė ir kompensuojama pačiam organizmui atsinaujinus kaulų medžiagai. Kifoplastika taip pat neatmetama, jei yra krešėjimo sutrikimas, kaip tai galėtų būti vadovauti į nervų pažeidimas per stuburo kanalas kraujavimas. Infekcijos paveiktos stuburo dalies srityje (pvz., Spondilitas, osteomielitas), užpakalinio krašto nestabilumas (padidėjusi rizika nugaros smegenys sužalojimas), ryškūs slankstelių kūnų nusidėvėjimo požymiai, esamas kaulų irimas su invazija į nugaros smegenų ertmę, deformuoti kaklo slankstelių kūnai, tarpslankstelinis diskas skundai ir skausmo simptomai nugaroje, kurių negalima aiškiai priskirti stuburo kūno lūžiui, yra tolimesni kifoplastikos atmetimo kriterijai.