Metimas rūkyti taikant elgesio terapiją

Elgsenos terapija forumas metimas rūkyti yra terapinė psichologijos ir psichoanalitikos procedūra, skirta remti rūkantįjį atsisakant rūkymo vadinamojo atnaujinimo pagalba. Šis atnaujinimas yra terapinės procedūros pagrindas ir apibūdina esamo stimulo-atsako modelio atsisakymą ar pakeitimą. Kondicionavimas vertinamas kaip vėlesnė reakcija į dirgiklį. Tačiau norint atsinaujinti, reikia manyti, kad rūkymas yra atsakas į dirgiklį ir todėl buvo „išmoktas“. Elgesys terapija forumas metimas rūkyti gali būti atliekami naudojant įvairius psichoanalitinius metodus. Tačiau visi metodai turi bendrą tai, kad kaip procedūrų tikslas esamas kondicionavimas užgesinamas, o atnaujinimas vyksta pakeičiant (keičiantis) veiksmą. Tačiau atlikti elgesio terapija, linijinis problemų sprendimas nėra naudingas; vietoj to turi būti skatinamas tiek motyvavimas, tiek kiti veiksniai, tokie kaip socialinė aplinka ir iš to kylanti parama.

Indikacijos (taikymo sritys)

Kontraindikacijos

Jei rūkalius mano, kad procedūra yra netinkama mesti rūkymastai turėtų būti vertinama kaip būtino gydymo nutraukimo ženklas, nes nutraukus negalima pasiekti jokios sėkmės. Tačiau nėra privalomų procedūrų atsisakymo medicininių priežasčių.

Procedūra

Norint sėkmingai elgtis elgesio terapija forumas metimas rūkyti, būtina individualiai įvertinti priklausomybę sukeliantį elgesį. Tačiau galima parodyti įvairius rūkymo elgesio veiksnius. Nepriklausomai nuo elgesio terapija pasirinktu metodu, nuolat padidėja abstinencijos nuo rūkymo tikimybė. Tačiau, be bendro sėkmės lygio, svarbu nepamiršti renkantis procedūrą, kad ne kiekvienas pacientas terapijoje turi vienodų norų ir poreikių, todėl būtina individualiai įvertinti pacientą. Priklausomybės vystymosi sąlygos

  • Rūkymo patrauklumas - trauką iš pradžių sukelia ne biologiniai veiksniai, o socialinės sąlygos. Ypač sektini pavyzdžiai ar bendraamžių grupės (klasės draugai ar draugai ir pažįstami) ir rūkymo įvaizdis vadovauti rūkymo elgesį. Reklamoje sukurtas įvaizdis apie laisvės ir apsisprendimo asociaciją su rūkymu yra stimulas, į kurį ypač paaugliai reaguoja pradėdami rūkyti. Remiantis tuo, būklė gali būti atnaujinta tik ištrynus vaizdą, kuris pirmiausia prisidėjo prie priklausomybę sukeliančio elgesio.
  • Suvokimo iškraipymas - žiūrėjimas tabakas priklausomybę psichoanalizės požiūriu, rūkymą galima pavaizduoti kaip ego sutrikimą. Sutrikimas yra pagrįstas ego silpnumu, kurį lydi pasikeitęs suvokimas ir todėl yra tiesioginis gynybos mechanizmas. Taigi rūkymas kompensuoja šią silpnybę. Todėl, elgesio terapija skatina paciento suvokimą koreguoti, kad būtų galima visam laikui laisvai rūkyti.
  • Nikotinas suvartojimas per tabakas vartojimas - nors elgesio terapija yra išskirtinai psichinis priklausomybės gydymo procesas, būtina atkreipti dėmesį į nikotinas ir poveikis žmogaus organizmui. Tolerancijos ugdymas yra ypač problemiškas nikotinas, nes kiekį, reikalingą pasiekti tą pačią būseną, kaip ir priklausomybės elgesio pradžioje, galima pasiekti tik padidinus suvartojimą. Be vazokonstrikcijos poveikio, medžiaga padidina savijautą, budrumą ir sumažina nerimą. Be to, alkio jausmas žymiai sumažėja, todėl ypač jaunos moterys naudoja cigaretę svorio mažinimui. Tačiau išleidus hormonai z serotonino, kuris, be kita ko, sukelia laimės jausmus, yra ypač problemiškas. Tačiau gydantis terapeutas, norėdamas nutraukti priklausomybę, šiuos teigiamus rūkymo padarinius turi aptarti su trūkumais. Šiuo tikslu sprendžiami abstinencijos simptomai, tarp kurių yra didelis noras rūkyti, dirglumas, neramumas, nusivylimas, pyktis, neigiama nuotaika, nerimas ir miego sutrikimas.

Elgesio terapijos metodai metant rūkyti.

Trumpas įsikišimas

  • Rūkantieji dažnai būna tokioje stadijoje, kai norėtų mesti priklausomybę, tačiau neplanuoja tikslių mesti rūkyti. Šiuo metu įsikišama į trumpą intervenciją, kurioje turėtų būti padidinta rūkaliaus motyvacija atsisakyti priklausomybės.
  • Kaip strategija tarnauja, pavyzdžiui, motyvacinei strategijai, pasak Schmidto, kurioje, be užklausos apie rūkymo būseną, atliekami patarimai atsisakyti ir motyvacija. Šio motyvacijos didinimo tikslas yra rūkančiojo supratimas, kad tik susitarus su nustatytu laiku rūkyti įmanoma. Be susitarimo, terapeutas turi suteikti aktyvią ir su asmeniu susijusią pagalbą.
  • Vis dėlto nepaprastai svarbu yra ir atkryčio profilaktika, kuri atliekama pasitelkus paskesnius susitikimus po faktiškai užbaigto gydymo.
  • Pagrindinis trumpalaikės intervencijos principas grindžiamas skirtingais metimais rūkyti, kurie turi būti derinami norint sėkmingai gydyti. Būtina ir parodyti teigiamą metimo rūkyti poveikį sveikatai socialinius veiksnius ir tiksliai įvardyti elgesio palaikymo riziką. Taip pat būtina nustatyti ir įvardyti galimus veiksnius, kurie gali apsunkinti mesti, kad būtų galima rasti būdų, kaip apeiti šiuos veiksnius. Jei žmogus atsinaujina, svarbios naujos motyvacinės strategijos.

Grupinė terapija

  • Lyginant su individualia terapija, grupinė terapija suteikia galimybę, kad terapija vyksta kartu su kitais nukentėjusiais asmenimis, taigi teigiamas poveikis pasiekiamas per socialinę paramą. Paprastai gydymas apima nuo trijų iki dešimties paskyrimų. Tačiau pagrindinis grupės terapijos principas skiriasi tik šiek tiek nuo individualios intervencijos.
  • Analogiška šiam metodui, pirmojo etapo grupinė terapija taip pat lemia ir skatina motyvaciją. Pirmojo etapo priemonėmis galima vadinti, pavyzdžiui, pranašumo pagrindimą atsisakant priklausomybę sukeliančio elgesio ar a subalansuoti sprendimų priėmimui.
  • Antrajame terapijos etape gydymas yra sutelktas į savikontrolės metodus, kurie padeda užtikrinti, kad neatsirastų priklausomybės. Tai daroma, be kita ko, vengiant nustatymų (situacijų), kurie pacientą gali suvilioti rūkyti. Antrajame etape taip pat minimos ir įvertintos (įvertintos) rūkymo alternatyvos.
  • Trečiuoju terapijos etapu daugiausia siekiama stabilizuoti išmoktą elgesio modelį. Laisvę nuo rūkymo reikėtų remti, pavyzdžiui, sportine veikla.