Minimaliai sąmoninga būsena: priežastys, simptomai ir gydymas

Minimaliai sąmoningos būsenos (MCS) nereikėtų painioti su pabudimu koma, nors abi sąlygos yra labai panašios. Pažeisti asmenys laikinai budi, nes jų akys yra atviros, juda judesiai ir veido išraiška. Minimali sąmonės būsena gali būti laikina ir nuolatinė.

Kas yra minimaliai sąmoninga būsena?

Minimaliai sąmoninga būsena (MCS), dar vadinama minimalia sąmoninga būsena, yra prieblandos būsena, labai panaši į nuolatinės vegetacinės būsenos būseną. Skirtingai nuo pabudusio komatačiau nukentėjusieji retkarčiais reaguoja į išorinius dirgiklius, tokius kaip lietimas, garsas ar šviesos efektai. Minimaliai sąmoningą būseną kontroliuoja autonominė nervų sistema, kuris veikia nepriklausomai nuo smegenėlių, todėl miego ir budėjimo ritmas vis dar yra. Minimaliai sąmoninga būsena gali išsivystyti iš a koma ar net bundanti koma. Tai gali būti laikina, tačiau maždaug po 12 mėnesių tikimybė, kad žmogus vėl pabus iš minimaliai sąmoningos būsenos, sumažėja ir ji tampa nuolatine būsena.

Priežastys

Yra keletas minimaliai sąmoningos būsenos priežasčių. MCS yra smegenų funkcijos sutrikimas. Tai dažnai sukelia liga ar sužalojimas. Šios ligos ar sutrikimai smegenys galima vadovauti į minimaliai sąmoningą būseną: apopleksija (insultas), trauminis smegenų sužalojimas, epilepsija, meningitas, encefalitas, navikai, smegenų kraujavimas. Tačiau medžiagų apykaitos ligos, tokios kaip diabetas cukrinis diabetas, kepenys disfunkcija, skydliaukės ligos ir inkstas liga taip pat gali sukelti minimalią sąmonės būseną. Be širdies ir kraujagyslių ligų, alkoholis ir piktnaudžiavimas narkotikais taip pat gali sukelti minimaliai sąmoningą būseną. MCS atsiranda ne iš karto. Jei pirmiau išvardytos priežastys eina sunkiai ir pacientai patenka į komą, iš to gali išsivystyti minimaliai sąmoninga būsena.

Simptomai, skundai ir požymiai

Gydytojams tenka didelė atsakomybė teisingai atskiriant nereaguojančio budrumo sindromą (SRW arba budėjimo koma) ir minimalios sąmonės būseną (MCS). Klaidinga diagnozė dažnai pasitaiko, o klaidinga diagnozė yra ypač didelė - maždaug 37–43 proc. Klasikinės pabudimo komos metu nėra duomenų apie paciento gebėjimą užmegzti kontaktą, nors būna budrumo periodų atviromis akimis. Esant minimaliai sąmoningai būsenai (MCS), pacientai elgiasi taip, kad galėtų sąmoningai suvokti aplinką. Jei nereaguojančio budrumo sindromas, pacientai nerodo jokių reakcijų į išorinius dirgiklius, o MCS turintys asmenys kartais reaguoja į prisilietimą, garsą ar vaizdą. Be kita ko, paraginti jie gali judinti ranką, koją ar kitą kūno dalį. Kai kurie nukentėję asmenys gali sekti judantį objektą kontaktuodami su akimis arba atlikti tam tikrus sutartus gestus, atsakydami į klausimus, į kuriuos reikia atsakyti taip arba ne. Prieš MCS visada būna pabudusi koma. Tai pereinamoji būsena tarp komos ir visiškos sąmonės. Šioje būsenoje pacientas gali likti metus ar net amžinai. Tačiau ši būsena taip pat gali pasirodyti kaip pradinė būsena norint visiškai atsigauti. Klaidų skirtumas teisingai atskiriant yra toks didelis, nes yra ir pacientų, sergančių MCS, kurie gali sąmoningai patirti aplinką, tačiau dėl įvairių priežasčių neturi galimybių parodyti atsakymų.

Diagnozė ir eiga

Mažiausiai sąmoningą būseną diagnozuoja neurologai. Diagnozuoti yra labai sunku, nes MCS ir nuolatinė vegetacinė būsena yra klaidinamai panašios. Vaizdo technika naudojama diagnozuoti minimaliai sąmoningą būseną. Be įprasto MRT ir KT, vadinamasis funkcinis magnetinio rezonanso tomografija (fMRI) taip pat naudojamas. Šnekamojoje kalboje fMRI taip pat vadinamas a smegenys skaitytuvas. Šio tyrimo metodo pagalba smegenys galima išmatuoti aktyvumą įvairiuose smegenų regionuose. Rezultatas minimaliai sąmoningoje būsenoje nėra perspektyvus. Nukentėjusių asmenų pabudimo iš MCS tikimybė yra didesnė nei pabudimo iš pabudusios komos. Pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais nukentėjęs asmuo vis tiek greičiausiai atsibunda. Tačiau jei nuo MCS atsiradimo praėjo daugiau nei 12 mėnesių, tampa vis mažiau tikėtina, kad nukentėjęs asmuo pažadins. Minimali sąmonės būsena tampa nuolatine būsena. Jei nukentėjęs asmuo pabunda iš MCS, paprastai išlieka didelė žala. Kuo ilgiau truks MCS, tuo ryškesnė bus fizinė ir psichologinė negalia. Minimali sąmonės būsena gali trukti daugelį metų, kol nukentėjęs asmuo galiausiai mirs.

Komplikacijos

Minimaliai sąmoninga būsena labai neigiamai veikia sergančiojo gyvenimo kokybę ir gali vadovauti į labai sunkų psichologinį išgyvenimą ar Depresija. Šiuo atveju nukentėjęs asmuo yra bundančioje komoje ir nebegali savarankiškai valgyti ar gerti. Paprastai jie visada yra priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos. Be to, akys taip pat yra atviros, todėl pacientai visada pastebi įvykius iš išorinio pasaulio, bet negali aktyviai dalyvauti. Kalbėti taip pat paprastai negalima. Be to, kenčia ir pacientas nelaikymas. Neretai nukentėjusio asmens tėvai, vaikai ar artimieji taip pat yra reikšmingai paveikti minimalios sąmonės būsenos ir kenčia nuo sunkių psichologinių apribojimų bei depresinės nuotaikos. Paprastai negalima numatyti, ar liga progresuos teigiamai, ar nukentėjęs asmuo praleis visą savo gyvenimą šioje būsenoje. Taip pat specifinis minimalios sąmonės būsenos gydymas paprastai nėra įmanomas. Įvairiems gydymo būdams galima remti sąnarių kad jie nesustingtų. Tačiau pačios gyvenimo trukmės tai nesumažina ir nepaveikia būklė daugeliu atvejų.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Esant minimaliai sąmonės būklei, daugelis pacientų jau yra prižiūrimi. Paprastai jiems reikia pagalbos ir palaikymo tik tuo atveju, jei jų būklė pablogėja arba staiga sutrinka sveikatai. Jei pacientas pastebi savo sąmonės būklės sutrikimą kasdieniame gyvenime be diagnozuotos ligos, jis turėtų kreiptis į gydytoją. Jei būklė išlieka ilgesnį laiką arba jei dar labiau sumažėja sąmonė, yra pagrindo nerimauti. Kadangi kai kuriais atvejais yra rimta liga, patartina kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją. Jei socialinės aplinkos nariai pastebi minimalią sąmonę, jie skatinami ieškoti pagalbos. Dažnai sergančio žmogaus nėra sveikatai būklė pastebėti esamus pažeidimus. Ženklai yra atmerktos nukentėjusio žmogaus akys, tuo pačiu metu nesugebančios socialinės sąveikos, atitinkančios situaciją. Jei bendrauti su artimoje aplinkoje esančiais žmonėmis neįmanoma, reikia iškviesti gydytoją. Apie elgesio sutrikimus, tokius kaip apatija, mieguistumas ar nuolatinis psichinis nebuvimas, reikia kreiptis į gydytoją. Jei nelaikymas šlapimo ar išmatų, reikia kreiptis į gydytoją. Jei nukentėjęs asmuo negali kontroliuoti savo sfinkterio, reikalinga medicininė pagalba. Jei kasdienio gyvenimo nepavyksta valdyti savarankiškai, būtina apsilankyti pas gydytoją.

Gydymas ir terapija

Prasidėjus minimaliai sąmoningai būklei, teikiama intensyvi medicininė pagalba. Po to nukentėjęs asmuo gali būti perkeltas į ligoninės slaugos skyrius arba į specialias slaugos įstaigas. Be to, artimieji taip pat gali rūpintis namuose. Be bendrosios medicininės priežiūros ir profesionalios slaugos, fizioterapinės, ergoterapinės ir logopedinės priemonės yra ypač naudingi. Su pagalba fizioterapija, Taip pat profesinė terapija, įvairios galūnės judinamos taip, kad sąnarių nesustingti. Be to, įvairūs dirgikliai naudojami klausai ir regėjimui skatinti. Tam tikslui yra specialios muzikos terapijos ir vadinamoji bazinė stimuliacija, kurios metu jutiminiai dirgikliai bandomi sukelti nukentėjusio žmogaus reakciją.

Perspektyva ir prognozė

Minimaliai sąmoningos būsenos (MCS) įveikimo prognozė priklauso nuo priežasties ir konkretaus paciento. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia pažymėti, kad jaunesnis amžius padidina išgyvenamųjų smegenų traumų ir dėl to kylančių sąmonės būsenos pokyčių galimybę. Tuo pačiu metu netrauminių smegenų traumų, sukeliančių MCS, prognozė yra blogesnė nei trauminių smegenų traumų atveju. . Taigi būklės, turinčios įtakos visoms ar didelėms smegenų dalims (infekcijos, navikai ir kt.), Yra blogesnės prognozuojant, nei, tarkime, smurtinis sužalojimas dėl avarijos. Be to, pacientai, turintys minimaliai sąmoningą būseną, prognozuoja žymiai geresnes prognozes nei vegetacinės būsenos. Tačiau kadangi abi būsenos ne visada tinkamai atskiriamos, MCS pacientai vegetacijos stadijoje kartais traktuojami kaip pacientai. Tai lemia blogesnę prognozę, nes gydymas paprastai yra grynai paliatyvus ir nepadeda pagerinti sąmonės būsenos. Be to, laikui bėgant tampa mažiau tikėtina, kad paveikti asmenys peraugs savo būklę. Dauguma jų subręsta per pirmuosius tris mėnesius, nors po dvylikos mėnesių tai laikoma labai mažai tikėtina. Nuolatinė žala smegenų funkcijos sutrikimo ir su ja susijusių problemų pavidalu išlieka beveik visiems žmonėms, kurie buvo minimaliai sąmoningi. Kai kuriuos sutrikimus galima kompensuoti taikant tinkamas terapijas.

Prevencija

Negalima užkirsti kelio minimaliai sąmoningai būsenai. Tik bendra profilaktika priemonės nelaimingų atsitikimų prevencijos namuose, darbe ir kelių eismo srityje. Be to, sveikas dieta ir pakankamas fizinis krūvis yra geras priemonės sveikam ir ilgam gyvenimui. Siekiant užkirsti kelią ligoms ar laiku jas nustatyti, tikslinga reguliariai dalyvauti prevencinėse ir sveikatai egzaminai. Jei tikrai susirgsite, turėsite gerą atskaitos tašką ligai nugalėti, kad iš jos negalėtų išsivystyti jokios minimalios sąmonės būsenos (MCS).

Sekti

Minimalios sąmonės sindromu sergantiems pacientams priežiūra yra nepaprastai svarbi. Pavyzdžiui, pacientams ir toliau reikalinga priežiūra po išrašymo iš ligoninės, atsižvelgiant į jų veiklos apribojimų mastą. Tai taip pat teisinga, kai atgaunama nepriklausomybė. Reabilitacinė priežiūra atliekama ambulatoriškai ir tęsiasi ilgesnį laiką, kurio trukmę ne visada galima nustatyti. Kadangi pacientai nebegali gyventi vieni, rekomenduojama juos apgyvendinti bendrame bute, kuriame teikiama ne ligoninės intensyvioji pagalba. Vis dėlto visą parą galima rūpintis ir pažįstamoje aplinkoje. Lengvais atvejais taip pat galima įgyvendinti pagalbinį gyvenimą. Kai kurie nukentėję asmenys netgi gali dirbti specialiuose neįgaliųjų dirbtuvėse. Kita vertus, sunkiai sergantiems pacientams reikalinga nuolatinė priežiūra dienos centre arba ambulatorinė neurorehabilitacijos praktika. Daugybė pacientų sugeba atsigauti nuo apalinio sindromo net po daugelio metų jiems gerai pažįstamoje aplinkoje. Konsultacijos teikiamos per ilgalaikės priežiūros draudimo bendroves. Pavyzdžiui, jų užduotis yra teikti individualias konsultacijas nukentėjusiesiems dėl priežiūros jų pačių namuose. Daugelyje regionų yra specialių priežiūros punktų. Svarbus antrinės priežiūros komponentas yra ankstyva reabilitacija. Jis tęsia ūminį gydymą iš ligoninės ir apima terapinę slaugą, fizioterapines priemones, kalbą ir rijimą terapija, profesinė terapija ir neuropsichologiniai gydymo būdai. Tikslas yra pagerinti paciento sąmonės būklę. Ar įmanoma visiškai pasveikti, priklauso nuo asmens.

Ką galite padaryti patys

Minimaliai sąmoningos būklės pacientai gali nedaug padaryti patys arba pagerinti savo padėtį. Todėl artimiesiems ar slaugos personalui tenka pagrindinė atsakomybė optimizuoti paciento aplinką. Visų pirma, norint išvengti papildomo diskomforto, svarbu higiena ir miego sąlygos. Paciento kūnas turi būti reguliariai judinamas ir kruopščiai išvalytas. Kadangi pacientas pats to padaryti negali, pagalbos rankos turėtų perimti šias užduotis. Miegamoji vieta taip pat turėtų būti išvalyta ir aprūpinta švariais miego indais. Svarbu kuo labiau sumažinti grybelio išsivystymo riziką bakterijos ar kita patogenai, nes paciento sveikatos būklė daro jį labai jautrų kitoms ligoms. Negalima pamiršti apie gryno oro tiekimą. Tai teigiamai veikia paciento kvėpavimo takus. Keletas tyrimų rodo, kad artimųjų artumas ir balsas gali turėti teigiamos įtakos ligos eigai. Todėl patartina kalbėti pacientui ar skaityti jam istorijas, net jei jis nesugeba atsakyti. Tuo pačiu metu artimieji turėtų atkreipti dėmesį į savo gerovę. Stiprinti savo psichinę galią kovojant su liga, psichoterapijomis ar net poilsis procedūros padeda.