Misofonija nėra liga, o sutrikimas, kai atskiri garsai suvokiami kaip aiškiai nemalonūs ir sukelia pyktį. Priežastys dar nėra aiškiai suprastos, tačiau gydymo perspektyvos yra geros.
Kas yra misofonija?
Misofonija verčiama kaip „neapykanta garsams“. Nukentėję asmenys, išgirdę tam tikrus garsus, reaguoja agresyviai. Tai gali būti valgymo garsai, tokie kaip pliaukštelėjimas, pliaukštelėjimas, kramtymas, ar kiti garsai, tokie kaip čiaudulys, gerklės išvalymas ar nosis. Misofoniją pirmą kartą ištyrė ir pavadino amerikiečių neurofiziologai Pawelis ir Margaret Jastreboff. Šiandien šiame kontekste dažnai naudojamas selektyvus triukšmo netoleravimas. Selektyvumas susideda iš to, kad tik tam tikri triukšmai patiria kaip pavydą. Kartais literatūroje nepaisoma fakto, kad ypatingos neigiamos reakcijos atsiranda ypač tada, kai garsus skleidžia tam tikri asmenys, pavyzdžiui, tėvas ar partneris. Sumažintą toleranciją tam tikriems garsams ir dėl to kylantį pyktį reikėtų skirti nuo hiperakuzijos (bendro padidėjusio jautrumo garsams, kurių kiti žmonės nemato garsiai ir nerimą keliančių) ir nuo fonofobijos (specifinių garsų baimės).
Priežastys
Vaikystę Manoma, kad patirtis sukelia misofoniją: jei tėvo ir vaiko santykiai buvo problematiški, o tėvas pietaudamas sriubavo sriubą, panašūs garsai gali sukelti pyktį dabartiniam sutuoktiniui. Be to, seksualinė prievarta taip pat gali būti atsakinga už sunkaus sutuoktinio sunkumus kvėpavimas vėliau suvokiama kaip neapykanta. Kiekvieną kartą, kai suvokiamas dirgiklis ar garsas, neigiama reakcija prasideda „tarsi savaime“. Tie žmonės, kuriuos pradeda kamuoti misofonija, dažnai jau turi obsesinis kompulsinis sutrikimas. Perfekcionistams ypač gresia pavojus, nes jie taip pat daro prielaidą, kad yra puikus būdas valgyti, kramtyti, gerti, kosėti ir kt., Kurio privalo laikytis visi kiti. Selektyvus triukšmo netoleravimas nėra sukeltas klausos sutrikimų. Remiantis smegenys tyrėjo Sukhbinderio Kumaro iš Niukaslio universiteto, tai yra dėl smegenų sutrikimo. Tačiau ši teorija yra prieštaringa.
Simptomai, skundai ir požymiai
Literatūroje įspėjama, kad negalima patologizuoti diskomforto, kurį sukelia garsai. Tai tikslinga tuo, kad daugeliui žmonių yra nemalonu vaikystė prisiminimai, susiję su triukšmu, ir visi miesto gyventojai turi gyventi su įvairiausiu triukšmu. Tačiau skaitant literatūrą kartais susidaro įspūdis, kad misofonija yra triviali. Į nukentėjusiuosius nėra žiūrima rimtai ir jie vadinami „pernelyg jautriais“. Lemiamas veiksnys yra kančios spaudimas, kuris gali pasireikšti didžiuliu vengimo elgesiu: pranešama apie žmones, kurie daugelį metų nevalgo kartu su savo šeima. Kiti daro smurtines scenas savo partneriams arba smurtauja, kai jie juos pykdo savo triukšmu. Kančią taip pat galima įvertinti objektyviai: išgirdę triukšmą, paveikti žmonės reaguoja pakitę oda laidumas, su padidėjęs pulsas, su prakaitavimu ir raumenų įtampa. Taigi, nervingumas, stresas, kyla panika.
Ligos diagnozė ir eiga
Diagnozė apima tyrimą, kaip žmonės reaguoja į tam tikrus garsus: jei jaučia baimę, įtariama fonofobija. Jei jie supyksta ir akivaizdūs aukščiau aprašyti fiziniai simptomai, tai yra misofonijos atvejis, kuris gali būti išreikštas įvairiu laipsniu. Galima kalbėti apie patologinį būklė kai gyvenimas yra visapusiškai pertvarkytas, kad nebūtų malonu dėl bet kokių nemalonių situacijų ir triukšmo. Profesiniai sunkumai, santykių problemos ir socialinis pasitraukimas yra pasekmės.
Komplikacijos
Paprastai misofonija sukelia psichologinius skundus ir apribojimus. Tokiu atveju nukentėjęs asmuo suvokia visus aplinkos garsus kaip trikdančius ir nebegali tinkamai susikaupti. Ypač vaikams šis skundas gali vadovauti į raidos sutrikimus ar socialinį diskomfortą, kuris žymiai pablogina gyvenimo kokybę. Nedažnai gydymas vėluoja, nes nukentėjusieji nėra vertinami rimtai ir todėl nesiima tinkamo gydymo. Be to, pacientas taip pat gali turėti agresyvią nuotaiką arba tapti irzlus, o tai labai neigiamai veikia sveikatai. Pacientai taip pat kenčia galvos skausmas ir raumenų prakaitavimas ar įtampa. Taip pat yra stresas ir stiprus nervingumas. Kai kuriais atvejais gali nukentėti ir sergantieji panikos priepuoliai. Tiesioginis ir priežastinis misofonijos gydymas neįmanomas. Todėl gydymas visada vyksta simptomiškai ir juo siekiama apriboti simptomus. Tačiau tai ne visada lemia teigiamą ligos eigą. Kartais nukentėjusieji yra priklausomi nuo ilgalaikio terapija kad būtų galima gydyti misofoniją.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Žmonės, ypač jautrūs tam tikriems aplinkos garsams, turėtų kreiptis į gydytoją. Nors misofonija nėra liga medicinine prasme, vis tiek patartina patikslinti simptomus, kad būtų galima atmesti organines priežastis. Jei yra vidinis neramumas, elgesio problemos ar dirglumas, reikia gydytojo. Jei klausos suvokimas sukelia tokius jausmus kaip agresija, pyktis ar stipri neviltis, patartina apsilankyti pas gydytoją. Konsultacijos su medicinos specialistu yra naudingos, jei kyla vidinė įtampa, sumažėja gyvenimo malonumas ar sumažėja gerovės jausmas. Stresas, nerimas, panikos ar nervingumo būsenos yra dabarties požymiai sveikatai netaisyklingumas. Norint nustatyti priežastį ir inicijuoti atsakomąsias priemones, reikalingas išsamus medicininis patikrinimas. Garsus širdies plakimas, pulso dažnio padidėjimas ar kiti širdies veiklos sutrikimai širdis ritmas turėtų būti mediciniškai išaiškintas. Jei žmonės kenčia nuo garsų dėl jų jautrumo, reikalingas gydymo planas, kad būtų galima pagerinti gyvenimo kokybę. Jei nukentėjęs asmuo rodo pasitraukimą iš socialinio gyvenimo, beveik nebesilanko viešose vietose arba kyla daugiau konfliktų ir tarpasmeninių ginčų dėl nerimą keliančio triukšmo, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. Smurto atveju reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
Gydymas ir terapija
Esant misofonijai, a elgesio terapija yra siūlomas, kurio kontekste bandoma nutraukti ryšį tarp dirgiklio ar triukšmo ir neigiamos emocijos. Taikomas „priešpriešinimo“ metodas: asmenys, kenčiantys nuo misofonijos, susiduria su anksčiau nemaloniais suvoktais garsais naujame kontekste - siejami su teigiamomis asociacijomis, kad neigiamus išstumtų teigiamomis reakcijomis. Gydymo metodu vokiečių akustikė Gabriele Lux remiasi tuo, kad nukentėjusiems žmonėms suteikiami raminantys garsai (jūros garsas ir kt.) Per ausines arba per garso generatorius, kuriuos reikia nešioti už ausies. Tikslas yra sušvelninti garsus, suvokiamus kaip įtemptus, ir, idealiu atveju, patirti juos nauju būdu. Daugeliu atvejų naudinga susidoroti su specifine triukšmo patirtimi, kuri sukėlė diskomfortą. Tai gali vykti grupės ar asmens kontekste terapija su psichologais, kurie specializuojasi šioje srityje. Nepaisant visų priemonės imtasi, neigiamų reakcijų ateityje nebus, tačiau nukentėjusieji ateityje galės ramiau sugerti garsus. Poilsis metodai (progresuojantis raumenų atsipalaidavimas pasak Jacobsono, autogeninė treniruotė or joga) yra naudingi papildyti.
Perspektyva ir prognozė
Misofonijos prognozė yra gana gera. Sutrikimą ir su juo susijusią agresiją galima gydyti poilsis terapijos, elgesio terapijos ir psichologinės priežiūros. Vykstant terapija, nukentėjusieji taip pat išmoksta priimti sutrikimą ir taip gyventi ramiau ir atviriau. Pacientams tai dažnai atveria galimybę bendrauti ir bendrauti. Būtina teigiamo kurso sąlyga yra ankstyvas gydymas. Prieš pasireiškiant tolesnėms psichinėms ligoms, kenčiantiems pacientams jautrumas triukšmui turi būti gydomas terapiškai. Ilgai trunkantis stresas taip pat gali sukelti fizinius negalavimus, tokius kaip aukštas kraujo spaudimas arba virškinimo trakto skundai. Jei fiziniai ar psichologiniai antriniai skundai jau yra patvirtinti, tai apsunkina misofonijos gydymą. Maždaug 80 procentų visų pacientų, sergančių misofonija, pasveiksta būklė taikant tinkamą terapiją. Recidyvai pasitaiko retai. Dėl šios priežasties misofonijos prognozė yra palyginti teigiama ir suteikiama gyvenimo be simptomų perspektyva. Misofonija gyvenimo trukmės nemažina. Prognozė pagrįsta misofonijos priežastimi ir terapija. Ją gamina atsakingas neurologas, padedamas ausies, nosisir gerklės specialistas.
Prevencija
Jei pagrindinė misofonijos priežastis yra konkreti triukšmo patirtis, tada pasirodo, kad prevencija yra sunki. Geriausia prevencija yra nustatyti ir pašalinti problemos priežastis. Vienas iš prevencijos būdų yra kalbėti asmeniui, kuris netrukus skamba erzinančius garsus, ir bandykite rasti sprendimą. Tai bus vadovauti į nesutarimus, tačiau to neišvengsi. Jei kuriant problemą dalyvauja patologinis perfekcionizmas ar kontrolinės prievartos, būtina gydyti šiuos priverstinius elgesius.
Požiūris
Kadangi nėra jokio nepriklausomo vaisto nuo misofonijos, tolesnė priežiūra orientuota į sveiką ir apdairų gyvenimo būdą. Jei ligos padariniai sukėlė psichologinį sutrikimą ar Depresija, terapija su psichologu gali būti naudinga įveikiant simptomus ir atgaunant teigiamą požiūrį į gyvenimą. Tolesnė ligos eiga dažniausiai labai priklauso nuo tikslios priežasties, todėl negalima numatyti bendro nuspėjimo. Nuo to priklauso ir priežiūros laipsnis.
Ką galite padaryti patys
Tie, kuriuos paveikė misofonija, turėtų rimtai atsižvelgti į savo kančias ir jų nemenkinti. Tai ypač pasakytina, jei tam tikri garsai sukelia didelę agresiją arba jei pacientas jau pradeda masiškai pertvarkyti savo gyvenimo būdą, kad išvengtų nekenčiamo triukšmo. Paprastai šeimos gydytojas čia gali būti tik pirmasis kontaktinis asmuo. Diagnozę reikia palikti ekspertui, kuris taip pat vykdo ar bent jau stebi terapiją. Kadangi liga yra gana reta, patyrusius šio sutrikimo gydytojus ir terapeutus nėra lengva rasti. Jei šeimos gydytojas negali padėti, nukentėjusieji gali kreiptis į gydytojų asociaciją ir jų sveikatai draudimo bendrovė. Kai kurios profesinės asociacijos, pavyzdžiui, „Deutsche Psychotherapeuten Vereinigung eV“ (Vokietijos psichoterapeutų asociacija), internete pateikia įrankius, kurie padeda ieškoti tinkamo terapeuto. Bet kokiu atveju nukentėjusieji turi būti ilgai pasirengę elgesio terapija. Šios terapijos sėkmę dažnai gali skatinti mokymasis poilsis tokios technikos kaip joga or autogeninė treniruotė. Kokia dar savipagalba priemonės kenčiantys gali paimti, priklauso nuo garsų, į kuriuos jie reaguoja agresyviai. Tačiau ausinės iš vaistinės ar „iPod“, leidžiančios mėgstamą muziką, daugeliu atvejų gali apsaugoti nuo nemalonaus triukšmo.
