Patogenezė (ligos vystymasis)
Dopaminerginė sistema (dopamino), manoma, stimuliuojantis poveikis lytiniam potraukiui. Slopinamasis (slopinamasis) poveikis priskiriamas serotonino medžiagų apykaita. Somatiniai veiksniai skiriami nuo psichologinių ir socialinių veiksnių, turinčių įtakos libido sutrikimams. Dažnai yra įvairių veiksnių, tokių kaip hormoniniai sutrikimai ir psichologinė įtaka, derinys. Menstruacinio ciklo metu androgenų susidarymas ryškiausias aplink esančiose tekos ląstelėse ovuliacija ir yra susijęs su padidėjusiu libido. Po ovuliacija, testosteronas lygis nukrinta iki minimumo, kuris, atrodo, koreliuoja su žemesniu libido. Seksualinis susijaudinimas didėja testosteronas moterų. Pagal įtaką kontraceptikus (estrogenai + progestinas) koncentracija SHGB (lytinius hormonus surišančio globulino) kiekis padidėja ir yra laisvai prieinamas testosteronas sumažėja, o tai gali būti susiję su sumažėjusiu libido.
Etiologija (priežastys)
Biografinės priežastys
- Gyvenimo amžius - vyresnis amžius
- Tėvų ir vaikų santykių sutrikimai (vaikų auklėjimo tabu).
- Seksualinė prievarta
- Hormoniniai veiksniai - menopauzė (menopauzė) moterims.
Elgesio priežastys
- Stimuliatorių vartojimas
- Alkoholis
- Psichosocialinė situacija
- Partnerystės problemos
- Psichologiniai konfliktai
- Kontaktiniai sutrikimai
- Skausmo baimė lytinių santykių metu
- Psichinės traumos, tokios kaip prievarta
- Stresas
- Seksualiniai polinkiai, nukrypstantys nuo normos
- Mažėjantis susidomėjimas seksualumu
Su ligomis susijusios priežastys
Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos (E00-E90).
- Akromegalija (milžiniškas augimas)
- Cukrinis diabetas (diabetas)
- Hiperprolaktinemija (padidėjęs prolaktino serume).
- Hipertirozė (hipertirozė)
- Hipogonadizmas - lytinių liaukų hipofunkcija (čia: kiaušidės; kiaušidės), dėl kurio trūksta androgenų (trūksta vyriškojo lytinio hormono).
- Hipotireozė (nepakankamai aktyvus Skydliaukė).
- Adisono liga (pirminis antinksčių žievės nepakankamumas).
- Graveso liga - forma hipertireozė sukeltas autoimuninės ligos.
- Kušingo liga - ligų grupė, kuri vadovauti iki hiperkortizolizmo (hiperkortizolizmas; perteklius Kortizolio).
- Perimenopauzė - pereinamasis laikotarpis tarp premenopauzės ir postmenopauzės; metų ilgis prieš tai menopauzė - apie penkerius metus - ir po menopauzės (1-2 metai).
Širdies ir kraujagyslių sistema (I00–99).
- Arterinė okliuzinė liga (AVD) arba periferinė arterinė okliuzinė liga (pAVD) (anglų kalba: periferinė arterija okliuzinė liga, PAOD): progresuojantis susiaurėjimas arba okliuzija arterijas, aprūpinančias rankas / (dažniau) kojas, dažniausiai dėl aterosklerozės (arteriosklerozė(arteriosklerozė) arteriosklerozė).
- Hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis)
Kepenys, tulžies pūslė ir tulžies latakai - kasa (kasa) (K70-K77; K80-K87)
- Kepenų funkcijos sutrikimas, nepatikslintas
Psichika - nervų sistema (F00-F99; G00-G99).
- Nervinė anoreksija (nervinė anoreksija)
- Alkoholio vartojimas, lėtinis
- Kontaktiniai sutrikimai
- Išsėtinė sklerozė (IS)
- Neurologinės ligos, nepatikslintos
- Psichikos sutrikimai, tokie kaip nerimo sutrikimas ar depresija
- Psichologiniai konfliktai
- Seksualiniai polinkiai, nukrypstantys nuo normos
Veiksniai, darantys įtaką sveikatai statusą ir veda į sveikatos priežiūros panaudojimas.
- Stresas
Urogenitalinė sistema (inkstai, šlapimo takai - reprodukciniai organai) (N00-N99)
- Inkstų funkcijos sutrikimas, nepatikslintas
- Kiaušidžių nepakankamumas - lytinių liaukų nepakankamumas (kiaušidės(kiaušidės), dėl kurio atsiranda androgenų trūkumas (pavyzdžiui, vyriškojo lytinio hormono trūkumas, maždaug po 3-5 metų po menopauzės (po paskutinių mėnesinių).
- Makšties atrofija dėl estrogeno trūkumas (menopauzė); klinikinis vaizdas: makšties sausumas, dažnas uždegimas, deginimasmakšties niežėjimas, paraudimas ir lengvas kraujavimas.
Laboratorinės diagnozės - laboratoriniai parametrai laikomi nepriklausomais rizikos veiksniai.
- hiperlipidemija (lipidų apykaitos sutrikimas), pvz hipercholesterolemija or hipertrigliceridemija.
- Testosteronas ↓
Vaistas
- Amfetaminai (orgazminis sutrikimas)
- Anticholinerginės (susijaudinimo sutrikimas).
- Antidepresantai
- Selektyvus serotonino atnaujinimo inhibitoriai (libido, susijaudinimas ir orgazmo disfunkcija).
- Triciklis antidepresantai (libido, susijaudinimas ir orgazmo sutrikimas).
- MAO inhibitoriai (orgazmo sutrikimas).
- Trazodonas (libido sutrikimas)
- Venlafaksinas (libido sutrikimas)
- Antipsichotikai (neuroleptikai) (libido ir orgazmo sutrikimas).
- Babitūratas (libido, susijaudinimas ir orgazmo sutrikimas).
- Benzodiazepinai (libido ir susijaudinimo sutrikimas).
- Chemoterapiniai vaistai (libido ir susijaudinimo sutrikimas).
- Histamino receptorių blokatoriai
- Hormonai
- Veikiantis antiandrogenais narkotikai - pvz., Ciproteronas (libido, susijaudinimas ir orgazmo sutrikimas).
- Antiestrogenai - tamoksifenas (libido ir susijaudinimo sutrikimas).
- Aromatazės inhibitoriai (libido ir susijaudinimo sutrikimas).
- GnRH agonistai (GnRH analogai) - pvz goserelinas (libido ir susijaudinimo sutrikimas.
- Hormoniniai kontraceptikai (estrogenai + progestinas) → koncentracija SHGB (lytinius hormonus surišančio globulino) kiekis padidėja, o laisvai prieinamas testosteronas sumažėja, o tai gali būti susiję su sumažėjusiu libido.
- Testosterono dariniai - pvz Danazolas.
- Indometacinas (analgetikas) (libido sutrikimas).
- Širdies ir kraujagyslių / antihipertenzinis narkotikai kurie gali būti susiję su libido sutrikimais: beta blokatoriai, klonidinas (+ susijaudinimo sutrikimas), digoksinas (+ orgazmo sutrikimas), mažinantis lipidų kiekį narkotikai, metildopa, spironolaktonas.
- Ketokonazolas (priešgrybelinis) (libido sutrikimas).
- Ličio (libido, susijaudinimas ir orgazmo sutrikimas).
- Fenitoinas (prieštraukulinis) (libido sutrikimas).
- Sedatyvai (orgazmo sutrikimas).
operacijos
- Ovarektomija (abiejų pašalinimas kiaušidės) - chirurginiu būdu sukelta menopauzė.
Kitos priežastys
- Mažėjantis susidomėjimas seksualumu
- Būsena po gimdymo / vaiko gimimo (pirmaisiais mėnesiais po to moterys dažnai nejaučia sekso troškimo)
