muzika terapija gydomąjį muzikos poveikį naudoja įvairiausiems fiziniams ir psichologiniams negalavimams palengvinti ir išgydyti. Tai į praktiką orientuota mokslinė disciplina bet kokia muzikos forma terapija.
Kas yra muzikos terapija?
Tikslingai naudojant instrumentinę, vokalinę ar kitokio pobūdžio muzikinę atlikimo muziką, tikslas yra palaikyti, skatinti, palaikyti ir geriausiu atveju visiškai atkurti psichinę, fizinę ir dvasinę muziką. sveikatai. Tikslingai naudojant muziką, nesvarbu, ar tai būtų instrumentinė muzika, ar dainavimas, ar kitas muzikinio atlikimo formas, psichinę, fizinę ir dvasinę sveikatai turėtų būti palaikoma, skatinama, prižiūrima ir, geriausiu atveju, visiškai atkurta. Kad muzika visais aspektais gali turėti gydomąjį poveikį, šiandien laikoma neginčijama. Kaip forma terapija tiesiogiai taikoma žmonėms ir gyvūnams, muzikos terapija visada orientuota į praktiką, tačiau glaudžiai paremta moksliniais standartais. Natūralu, kad tarp muzikos terapijos ir kitų mokslo sričių, pavyzdžiui, medicinos, psichologijos ar pedagogikos, yra glaudi sąveika. Muzikos terapija yra tik kolektyvinis terminas, a bendras terminas įvairioms muzikos terapijos koncepcijoms, kurios buvo sukurtos per daugelį amžių. Pagal savo pobūdį muzikos terapiją geriausiai galima apibūdinti kaip jos formą psichoterapija nes tai tiesiogiai veikia paciento nuotaiką. Muzikos terapija naudojama labai sėkmingai ir vaikams, ir suaugusiems. Muzikos terapijos sėkmei nėra svarbu, ar pacientas yra muzikiškai linkęs, ar ne. Muzikos terapija kaip atskira studijų sritis Vokietijos universitetuose egzistuoja tik nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio. Be visų studijų programų taikomųjų mokslų universitetuose su bakalauro ir magistro laipsniais kaip muzikos terapeutais, taip pat gali būti rengiami ištęstiniai studijų kursai. Daugelis diplomuotų muzikos terapeutų, dirbantys klinikoje ar privačioje praktikoje, specializuojasi muzikos terapijos srityse.
Funkcija, poveikis ir tikslai
Nors muzikos terapija, kaip atskira mokslo šaka, dar gana jauna, šios terapijos formos pradžia siekia nemažai laiko. Šio empirizmo išvados beveik visos šiandien pateko į profesionalų muzikos terapijos taikymą. Nesąmoningai muzika visada buvo įtraukta į gydymą kaip į gydymo ritualą visų tautų. Muzika kelia prisiminimus ir nedelsiant veikia nuotaikas bei emocines būsenas. Palengvinant prieigą prie pasąmonės, gijimo procesus galima pradėti giliu psichologiniu lygmeniu. Poveikis gerokai viršija placebu, kurį galima be abejonės įrodyti keliuose atsitiktinių imčių tyrimuose. Juk muzika buvo neatsiejama medicinos gydymo dalis iki XIX a. Po to jo svarba Europoje buvo beveik prarasta ir dėmesį atgavo tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tada pavadintam muzikos terapija. Šiandien profesionalus medicininis muzikos terapijos taikymas vyksta kaip integruota koncepcija multimodalinės terapijos rėmuose. Psichiatrijoje, neurologijoje, geriatrijoje ar pediatrijoje muzikos terapija niekada nėra naudojama kaip vienintelė terapija, tačiau ji visada įtvirtinta terapinėje skirtingų gydymo metodų koncepcijoje. Tačiau muzikos terapija yra lygi kitoms terapijos formoms ir yra suprantama ne tik kaip a papildyti jiems. Muzikos terapijos užsiėmimai gali būti siūlomi visoms amžiaus grupėms, atliekant individualią arba grupinę terapiją. Viso ar dalinio stacionaro stacionaro metu terapija yra siūloma kaip savarankiška terapijos forma, ypač pediatrijoje. Ambulatorinėje slaugoje muzikos terapija siūloma praktikuojančių muzikos terapeutų kabinetuose ar socialinės pedagogikos centruose. Muzikos terapija taip pat pateko į įstatymų privalumų katalogą sveikatai draudimas. Todėl pacientai, turintys įstatymų numatytą sveikatos draudimą, gali pasinaudoti muzikos terapijos galimybėmis per keletą terapijos seansų, net ir išrašius gydančiam gydytojui. Ypač įspūdinga gydymo sėkmė užfiksuota su vaikais, nes jie vis dar nerūpestingai, nešališkai ir lengvai pasiekia bet kokią muzikos formą. Vaikams mažai rūpi, jei užrašai neteisingi arba jei būgnai nėra laiku. Yra žinoma, kad muzika sukelia natūralų potraukį judėti vaikams. Būtent šiomis aplinkybėmis muzikos terapija naudojasi vystymosi vėlavimų, agresijos, autizmas ar kalbos problemų. Pavyzdžiui, suaugusiesiems muzikos terapija skiriama geresniam susidorojimui su lėtinėmis skausmas sindromai ar fizinė ar psichologinė trauma. Onkologijoje muzikos terapijos seansai naudojami palengvėjimui stresas po chemoterapija ir radioterapija. Muzikos terapija taip pat tapo būtina reabilituojant insultas pacientai.
Rizika, šalutinis poveikis ir pavojai
Dėl savo prigimties muzikos terapija turi mažai rizikos ar šalutinio poveikio. Jei bandymas terapijai nepavyksta, muzikos terapeutas pakeis gydymo metodą ir naudos kitus muzikos skanduotes, tonus ir stilius. Taip pat atsižvelgiama į asmenines paciento pageidavimus. Dažnai norint pasiekti terapinę sėkmę, reikia ir instrumentinio grojimo bei dainavimo derinio, kuris retai pasitaiko po pirmojo užsiėmimo. Todėl pacientai turi būti kantrūs, kol jų skundai bus palengvinti. Jau pirmojo seanso metu pacientas pastebės, ar jam pasirinkta muzikos terapijos koncepcija apskritai yra nuosekli, ar ne. Dėl muzikos poveikio pasąmonei terapijos seansų metu gali atsirasti stiprių emocinių svyravimų ir emocijų protrūkių, kuriuos terapeutas turi labai atidžiai stebėti. Kartais netgi gali tekti bent jau kol kas nutraukti terapiją ir ją atnaujinti vėliau. Vadinamoji kokybinio tyrimo metodika muzikos terapijoje yra palyginti sunkesnė, tiesiogiai lyginant su kitais mokslais. Taip yra dėl skirtingų kiekvieno žmogaus reakcijų į muzikos terapiją. Nepaisant to, bandant standartizuoti procesų srautus muzikos terapijoje, naudojami vadinamieji meno analogai.
