Neigiantis stilius | Ugdymo stiliai

Neigiantis stilius

Neigti reiškia daiktą laikyti neegzistuojančiu arba jį paneigti. Neigiantis ugdymo stilius dar vadinamas apsileidimo stiliumi. To priežastis yra ta, kad tėvai sąmoningai nedalyvauja savo vaikų auklėjime.

Tėvai yra abejingi ir nesidomi vaiko atžvilgiu ir palieka jį sau. Neigiamai auklėti vaikai nežino jokio palaikymo. Aplaidumas dažnai daro didelę fizinę ir psichologinę žalą vaikams.

Vaikai yra vieni ir turi problemų savo socialinėje aplinkoje vaikų darželis ir mokykloje. Jie nepatiria nei palaikymo ir saugumo, nei taisyklių ar apribojimų. Deja, praktiškai aplaidus auklėjimo stilius dažnai siejamas su fiziniu smurtu šeimoje.

Šio stiliaus trūkumai yra milžiniški. Vaikai gali kentėti dėl nepakankamos mitybos ir higienos, jiems labai sunku užmegzti ryšį ir dažnai nevertina savęs. Jie yra pastebimi dėl savo pastebimo socialinio elgesio ir turi didelių trūkumų mokykloje. Suaugę jie kenčia nuo emocinio nepasiekiamumo ir yra linkę piktnaudžiauti narkotikais ir alkoholiu. Jiems dažnai būna sunku įsilieti į socialinį gyvenimą ir patekti į hierarchijas.

Privalumų ir trūkumų palyginimas

Autokratinis ugdymo stilius grindžiamas paklusnumu ir visišku priėmimu. Vaikai daro tai, ką sako tėvai, ir nekvestionuoja taisyklių. Privalumas yra tas, kad vaikai gali gerai įsikurti hierarchijose vėliau savo profesiniame gyvenime.

Tačiau trūkumai tai atsveria. Autokratiškai auklėjami vaikai retai ugdo kūrybiškumą ar iniciatyvumą. Jie įpratę daryti tai, kas jiems liepta.

Vaikams dažnai išsivysto nepilnavertiškumo kompleksai. Jie mažiau pasitiki savimi nei kiti vaikai ir dažnai linkę sumažinti savo nesaugumą agresyviai elgdamiesi. Pavyzdžiui, mokykloje šie vaikai linkę sekti silpnesnius, nes jie nežino kito kelio ir nežino, kaip išreikšti savo jausmus. Taikant autoritarinį ugdymo stilių, tarp pedagogo ir vaiko vyrauja vėsus klimatas.

Pedagogas yra neasmenis ir vienas dėl visko sprendžia. Tai labai riboja vaikų elgesį ir daro juos priklausomus nuo pedagogo. Didelis trūkumas yra tas, kad vaiko spontaniškumas ir kūrybiškumas vargu ar yra skatinami.

Grupėse autoritariniu būdu auklėjami vaikai dažnai rodo agresyvų ir slegiantį elgesį su kitais vaikais. Priešingai, demokratinis auklėjimo stilius yra labai priešingas. Pedagogai ir vaikai sprendimus priima kartu, o vaikai raginami veikti savarankiškai ir savarankiškai spręsti problemas.

Demokratiniu ugdymo stiliumi pedagogas giria ir kritikuoja vaikus faktine ir konstruktyvia forma, kad vaikai ugdytųsi aukštas kūrybiškumo ir konstruktyvumo laipsnis. Vaikai turi palyginti geresnes galimybes išsiugdyti savo charakterį ir savarankiškumą. Egalitarinis ugdymo stilius yra labai prieštaringas.

Dideli egalitarinio stiliaus privalumai yra tai, kad vaikai tampa savarankiški, išmoksta kūrybiškai ir ankstyvame amžiuje išdėstyti savo poreikius ir išmoksta objektyviai juos aptarti. Šiame ugdyme tėvai yra artimi vaikui, o tai gali sukelti gilų tėvų ir vaiko ryšį. Tačiau egalitarinis ugdymo stilius reikalauja daug laiko ir kantrybės, jei jis turi būti nuosekliai įgyvendinamas vaiko labui.

Jei vaikas nusprendžia neiti pas odontologą arba dėl to nesinori eiti į mokyklą dantų skausmas, tėvai dažnai turi ilgai diskutuoti, kad įtikintų vaiką apie tam tikrų dalykų naudą. Tai gali būti labai varginantis ir tėvai turi būti kantrūs, kad tam tikri vaiko sprendimai nepakenktų pačiam vaikui. Tačiau praktiškai egalitarinis stilius dažnai nepavyksta.

„Laissez-faire“ auklėjimo stilius taip pat yra labai prieštaringas. Čia vaikams leidžiama elgtis taip, kaip jie nori, o tėvai įsikiša, jei tai yra vaiko labui. Šis stilius tinka atsakingiems ir ankstyvame amžiuje abejojantiems vaikams.

Pasyvus tėvų elgesys gali paskatinti vaikus ne mokymasis daug dalykų, tokių kaip ribos, pagarbus elgesys ir dėmesys. Vaikai, kuriems sunku orientuotis, beveik nepasimeta laissez-faire stiliaus ir dažnai jaučiasi vieniši. Kritiškiausias ugdymo stilius yra neigiamas stilius, kai vaikai yra apleidžiami.

Vaikai yra priklausomi nuo savęs ir neišmoksta esminių jų vystymosi aspektų, tokių kaip taisyklės, ribos ir pagarbus bendravimas su kitais žmonėmis. Vaikams dažnai trūksta savigarbos ir jiems sunku prisitaikyti mokykloje bei socialinėje aplinkoje, todėl jie dažnai išsiskiria mokyklos trūkumu ir agresyviu elgesiu. Vaikai, užaugę neigiamu auklėjimo stiliumi, suaugę turi didelių sunkumų, kad tilptų į visuomenę ir darbinį gyvenimą. Neigiantis stilius gali sukelti rimtų psichologinių ir fizinių problemų vystymąsi. Neigiantis, nepaisantis ugdymo stilius jokiu būdu neturėtų būti sąmoningai taikomas.