Nervų sutrikimai yra psichikos sutrikimai, paprastai neturintys fizinių priežasčių. Tačiau nervų sutrikimai gali atsirasti ir dėl ligų, kurios gali sukelti psichinius sutrikimus per jų simptomatologiją.
Kas yra nervų sutrikimai?
Toksinai ir virusai organizme gali sukelti nervų ląstelių pokyčius. Paprastai laikoma, kad nervų sutrikimai apima įvairius psichikos sutrikimus, taip pat specifines formas, tokias kaip neurozė ir psichozė. Jie dažnai šnekamojoje kalboje vadinami psichikos ligos arba psicho liga. Todėl nervų sutrikimų terminas vartojamas kaip bendras psichinių sutrikimų formų terminas. Tai gali būti ekstremalios nervingumo ir vidinio neramumo formos. Skirtingai nuo neurozės, kai nėra fizinių priežasčių, psichozė dažnai siejamas su fizinėmis disfunkcijomis. Apytiksliai galima sakyti, kad neurozėms būdingi nerimas ir obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai, o psichozėms būdingas sutrikęs realybės suvokimas. Papildomas skirtumas tarp a psichozė ir neurozė yra ta, kad pacientai, turintys neurozinių požymių, žino apie savo nervus būklė, tuo tarpu psichotikas save laiko sveiku.
Priežastys
Dažniausiai nervinių sutrikimų priežastys yra psichologinio ar psichinio pobūdžio. Ypač tada, kai priežastis sukelia stiprus nervingumas, vidinis neramumas, nerimas, nerimo sutrikimas, isterija, stresas, hipochondrija ar kompulsijos, dažnai kalbama apie neurozes (pvz., nerimo neurozę, širdies neurozę). Tačiau neurozes gali sukelti ir užsitęsęs sielvartas (pvz., Mirtis ar meilės liga). Nors dabar pasenęs, ypač Sigmundas Freudas pateikė daug įvairių teorijų apie nervų sutrikimų priežastis. Psichikos sutrikimus jis dažniausiai sieja su ankstyvomis baimėmis vaikystė raidos sutrikimai ir seksualinės problemos kaip priežastys. Pasak Freudo, sakoma, kad psichikos apdorojimas ypač pasąmonėje yra itin svarbus. Tačiau nervų sutrikimai gali pasireikšti ir ligų kontekste. Šiuo atveju tam tikri toksinai (pvz., Toksinai) ir virusai organizme gali sukelti nervinių skaidulų ar nervinių ląstelių pokyčius, o tai gali sukelti ilgalaikius nervų sutrikimus.
Ligos, turinčios šį simptomą
- Nerimo sutrikimas
- Širdies neurozė
- Disociacinis tapatybės sutrikimas
- Neurozė
- Hipochondrija
- Afektiniai sutrikimai
- Psichopatija
- Somatoforminis sutrikimas
- Obsesinis kompulsinis sutrikimas
- Bipolinis sutrikimas
- Psichozė
- Šizofrenija
Komplikacijos
Nervų sutrikimai vadovauti iki sunkių tarpasmeninių komplikacijų. Nukentėjęs asmuo kenčia nuo nuotaikos svyravimai, atsiranda irzlumas ir dažnai agresyvus elgesys. Pasitaiko nesusipratimų, konfliktų ir kivirčų. Sunkiais atvejais atsiskiria nuo artimųjų. Tai dar labiau sumažina gyvenimo džiaugsmą. Susidaro sielvartas dėl netekties. Apatija, apetito praradimas ar melancholiškos nuotaikos yra pasekmės. Kai kuriais atvejais elgesys visiškai pasikeičia. Pasitraukimas virsta pykčiu. Nesivaldymas gali virsti ašaringu elgesiu. Neįmanoma iš anksto pasakyti, kokias emocijas ar elgesį sukels sergantysis dėl būklė. Jei gydymas nervų būklė atsiranda, dažnai skiriami vaistai. Tai turi šalutinį poveikį, kuris taip pat sukelia elgesio ir nuotaikos pokyčius. Per terapija, sergantysis dažnai sprendžia klausimus ar įvykius savo gyvenime. Galima atskleisti ilgesį, emocinius sužalojimus ar traumas vadovauti į tolesnius emocinius svyravimus ar nuotaiką. Kai kuriais atvejais, profesinė negalia, socialinis pasitraukimas ar izoliacija. Gali išsivystyti kitos psichinės ligos, kurios gydomos lygiagrečiai. Sunkiais atvejais atsiranda nervų sutrikimas. Ligonis kurį laiką hospitalizuojamas dėl savo saugumo.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Į klausimą, kada simptomams reikia gydyti, galima atsakyti tik atsižvelgiant į konkretų atvejį. Pacientas turėtų nustatyti visus rūpesčius. Būtina atlikti į poreikius orientuotą ir išsamų rizikos vertinimą. Šiame kontekste neabejotinai patartina apsispręsti dėl apsilankymo pas gydytoją. Tačiau ne visus simptomus reikia gydyti. Medicininiu požiūriu daugelio ligų gydyti nereikia. Įtariant nervų būklę, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, kad nėra fizinių priežasčių. Todėl nebūtinai nurodoma apsilankyti pas gydytoją. Paprastai patariama apsilankyti pas psichoterapeutą. Psichoterapeutas sugeba klasifikuoti aprašytus skundus ir taip gali paneigti ar pagrįsti įtarimą. Psichologas taip pat gali nustatyti diagnozę atlikdamas ekspertines tyrimo procedūras. Tačiau, skirtingai nei psichoterapeutas, jam ar jai neleidžiama pradėti gydymo dėl licencijos neturėti praktikos. Dėl šios priežasties prasminga kreiptis į psichoterapeutą, kuriam leidžiama dirbti tiek psichologiškai, tiek terapiškai. Tai vienintelis būdas užtikrinti, kad gydymas ir diagnozė būtų teikiami iš vieno šaltinio. Kadangi nervinės būklės negali diagnozuoti pasauliečiai ir iš pradžių ji nerodo jokių fizinių simptomų, dauguma pacientų pirmiausia kreipiasi į savo šeimos gydytoją. Tai yra pirmasis sąlyčio taškas. Jis kreipsis į terapeutą, psichologą ar psichiatras jei jis įtaria nervų būklę.
Gydymas ir terapija
Nervų sutrikimus būtinai turėtų ištirti ir gydyti gydytojas arba specialistas (psichologas). Gydytojas užduos daug klausimų apie aplinkybes ir atliks tyrimus, kad surastų tikslią priežastį. Kadangi nervų sutrikimų priežastys gali būti tokios įvairios, terapija ir gydymo galimybės taip pat labai įvairios. Daugeliu atvejų bendrosios praktikos gydytojas nukreipia jus pas psichologą ar psichoterapeutą. Tada jis arba ji pradės terapiją, pritaikytą būtent jūsų atvejui. Autogeninė treniruotė ir progresuojantis raumuo poilsis paprastai sėkmingai naudojami psichoterapija. Vaistai iš pradžių nerekomenduojami. Tačiau gydantis gydytojas naudos psichotropiniai vaistai (pvz antidepresantai, neuroleptikai arba psichostimuliatoriai), jei reikia. Tačiau vaistažoles, pvz valerijonas, citrinos balzamas ir apyniai, iš pradžių pageidautina.
Perspektyva ir prognozė
Nervinės būklės eiga visada priklauso nuo paciento fizinių ir psichologinių savybių ir, žinoma, nuo simptomo pasireiškimo. Paprastai nervinei būklei būdingas vidinis neramumas, kurį gali pabloginti tam tikri veiksniai, pvz stresas. Be to, yra nuolatinis nervingumas, kuris sukelia išsekimą ir dirglumą. Neretai nervinė būklė taip veda Perdegimo jei jis nėra gydomas. Esant sunkiai eigai, gali pasireikšti ir kiti simptomai, pvz panikos priepuoliai or obsesinis kompulsinis sutrikimas. Pacientas kenčia dėl prastos gyvenimo kokybės ir gali nebesugebėti lengvai eiti į savo darbą. Gydymas atliekamas vaistais ir per diskusijas su psichologu. Tačiau gydymas gali užtrukti keletą mėnesių, jei nervinė būklė yra gana sunki. Ar gydymas iš tikrųjų veda į sėkmę, negalima visuotinai numatyti. Čia pats pacientas taip pat turi pasistengti ir parodyti savo valią. Jei derybos nesėkmingos, antidepresantai ir kiti vaistai gali būti naudojami.
Namų gynimo priemonės ir vaistažolės nuo nervų sutrikimų.
- arbata ir vonios iš citrinos balzamas ir apyniai nuraminti nervai ir stabilizuoti nuotaiką. Jie taip pat puikiai tinka miego sutrikimai.
- 10 lašai valerijonas tinktūra naktį ištirpinta drungnoje stiklinėje vanduo, ilgainiui nuramina protą, dvasią ir kūną. Tačiau raminamasis poveikis taip pat gali trukti iki dviejų savaičių. Bet tai taip pat trunka ilgiau.
Ką galite padaryti patys
Nervų sutrikimų atveju yra keletas galimybių imtis veiksmų patys. Tačiau savipagalba niekada negali pakeisti gydymo, bet geriausiu atveju jį papildyti. Nervų sutrikimai paliečia tuos, kuriems tai sunku. Todėl svarbu aprūpinti organizmą optimaliomis maistinėmis medžiagomis. Mityba čia vaidina svarbų vaidmenį. Maistas, pavyzdžiui, žuvis, riešutai or Rapsų aliejus yra daug omega-3 riebalų rūgštys. Tai stiprina kūno nervines ląsteles, todėl jų reikėtų vartoti didesniais kiekiais. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tinkamą vitaminas suvartojimas. Vitaminas A padeda organizmui apsiginti nuo laisvųjų radikalų. Vitaminas C remia adrenalinas ir stiprina imuninė sistema.Jis yra šviečiuose vaisiuose ir daržovėse. B vitaminai taip pat yra ypač svarbūs. Tai laikoma „nervu vitaminai“Ir yra lęšiuose, jogurtas, pupelės, kiaušiniai, saulėgrąžų sėklos ir graikiniai riešutai. Be subalansuoto dieta, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į sveiką gyvenimo būdą. Nukentėjusieji nuo nervų būklės turėtų pakankamai miegoti, juos sumažinti stresas ir susilaikykite nuo priklausomybę sukeliančių medžiagų, tokių kaip alkoholis ar cigarečių kiek įmanoma.
