Nuotaikos sutrikimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Befindlichkeitsstörungen yra plačiai paplitę populiacijoje. Daugybiniai simptomai gali pasireikšti praktiškai visose organų sistemose, todėl dažnai sunku juos priskirti konkretiems klinikiniams vaizdams ir nustatyti aiškią diagnozę. Be objektyvių organinių radinių „Befindlichkeitsstörungen“ neturi jokios ligos vertės medicinoje.

Kas yra nuotaikos sutrikimas?

Befindlichkeitsstörungen, dar vadinamas funkcine disfunkcija, atsiranda bet kuriame amžiuje. Net maži vaikai ir moksleiviai skundžiasi nuotaikos sutrikimais. Taigi, viena vertus, skundų pobūdis yra labai paplitęs bendrojoje medicinos praktikoje; kita vertus, daugybę skundų dažnai sunku klasifikuoti, o tai kartais lemia didelį nukentėjusiųjų apsilankymą pas gydytoją. Tipiški yra daugybės pasienio radinių su fiziniais tyrimais rinkimas, kraujas testai ar vaizdavimo procedūros, be galo medicininio paaiškinimo apie simptomus. Dėl šios priežasties, funkciniai sutrikimai arba gerovės sutrikimai taip pat yra labai reikšmingi ekonomine prasme, nes jie pasitaiko labai dažnai ir sukelia didžiulius kaštus sveikatai priežiūros sistema. Perėjimas nuo nuotaikos sutrikimų prie vadinamųjų somatoforminiai sutrikimai yra skystas. Tačiau beveik visais atvejais pacientai kenčia nuo vegetatyvinio labilumo, susijusio su neteisingu kūno suvokimu. Šiuos psichovegetacinius skundus reikia gydyti nepaisant aiškios priežasties, kad jie netaptų lėtiniai.

Priežastys

Tikslios nuotaikos sutrikimų, pasireiškiančių vegetatyviniu labilumu ar vegetatyvine distonija, priežastys iki šiol nėra žinomos. Tačiau daroma prielaida, kad kiekvieno nuotaikos sutrikimo atveju kūno, proto ir dvasios sudėtingoje sąveikoje yra disbalansas. Šiandien psichiatrijoje daroma prielaida, kad kiekvieną vadinamąjį funkcinį sutrikimą palaiko ir sukelia nesprendžiami, vidiniai konfliktai. Taigi nuotaikos sutrikimo simptomai būtų ne kas kita, kaip neadekvatus bandymas susitvarkyti somatiniu, ty fiziniu lygmeniu. Bet kokie jautrumo sutrikimai visada yra psichosomatiniai; jei diagnozė nenustatyta, nepaisant daugybės apsilankymų pas gydytoją, laikui bėgant gydytojo ir paciento santykiai labai nukentės. Pacientai, turintys tokių nuotaikos sutrikimų, nėra malingeriai, tačiau simptomus išgyvena kaip tikrus. Lėtiniai somatiniai sutrikimai taip pat turėtų būti išsamiai ištirti psichiatriškai. Neretai priežastis galima rasti tiesioginėje nukentėjusio asmens socialinėje aplinkoje. Ekspertai taip pat ilgai diskutavo, ar vystantis nuotaikos sutrikimams reikia atsižvelgti ir į paveldimus komponentus.

Simptomai, skundai ir požymiai

Skundai, kuriais kenčia nukentėję asmenys, yra nepaprastai įvairūs ir sunkiai klasifikuojami. Visų pirma, svarbu, kad gydantis gydytojas, nepaisant organinių radinių nebuvimo, bet kuriuo atveju rimtai atsižvelgtų į visus skundus. Pacientas neturi jausti, kad nieko konkretaus padaryti negalima, vien todėl, kad nieko konkretaus nerasta. Skundo pobūdis atitinka nepatikslintus bendruosius simptomus, todėl kelia atitinkamas diagnostines ir terapines problemas. Žmonių, turinčių nuotaikos sutrikimų, amžius skiriamas nuo 20 iki maždaug 40 metų, vyresniame amžiuje pacientų skaičius žymiai sumažėja, tačiau to priežastys nėra žinomos. Tipiški nusiskundimai ir nuotaikos sutrikimų požymiai visada būna psichologiniai arba netiksliai fiziniai. Konkrečiai kalbant, tai gali pasireikšti nerimastingumu, bendru negalavimu, kvėpavimas problemos, skubumas šlapinantis, spaudimo pojūtis dėžė ar gumbo gerklėje pojūtis. Raumenų įtampa, galvos skausmas, sąnarių problemos ir niežėjimas oda taip pat dažnai pranešama. Nukentėjusieji taip pat praneša apie padidėjusį neryžtingumą arba sumažėjimą koncentracija su užmaršumu. Nes dauguma funkcinio sutrikimo simptomų taip pat gali būti organinio išraiška būklė, atsargiai diferencinė diagnostika yra taip svarbu.

Diagnozė ir eiga

Svarbiausias nuotaikos sutrikimų diagnostinis kriterijus yra intensyvi konsultacija su gydytoju. Remiantis paciento aprašymu ir objektyvių išvadų rinkimu naudojant kraujas tyrimai, EKG, Rentgeno ar funkcinius tyrimus, greitai paaiškėja, kad nėra organinių ligų. Tipiškos gėdos diagnozės, kurios vėliau nustatomos gydytojo kabinete, yra, pavyzdžiui, vegetacinė distonija, funkcinis sutrikimas, larvierte Depresija, daugybinių skundų sindromas ar psichovegetacinis išsekimas. Ligos eiga dažnai yra lėtinė, linkusi blogėti, laipsniškai mažėja psichologinis atsparumas ir fizinis pajėgumas.

Komplikacijos

Nuotaikos sutrikimai apima platų spektrą, skystai pereinant prie ligų. Dėl to nuotaikos sutrikimas paprastai gali pasunkėti iki klinikinės apraiškos. Pavyzdžiui, prislėgta nuotaika gali išsivystyti į pilną (didelę) Depresija be gydymo ar savipagalbos. Jei prislėgta nuotaika ilgai išlieka nepasiekus depresijos epizodo sunkumo, distimija taip pat gali būti laikoma diagnoze. Tas pats pasakytina ir apie fizinės nuotaikos sutrikimus. Jie gali pasireikšti prieš fizinę ligą arba atsirasti dėl jos. Daugumai socialinės nuotaikos sutrikimų nėra diagnostinio atitikmens. Tačiau socialinės nuotaikos sutrikimas gali sukelti psichologinį išgyvenimą ir atitinkamai gali atsispindėti tiek fiziniame, tiek psichologiniame nuotaikos sutrikime. Pavyzdžiui, socialinė stresas ir patyčios dažnai vadovauti į Depresija, nerimo sutrikimaiarba somatiniai sutrikimai. Stresas taip pat veikia kūną ir gali sukelti ar skatinti organines ligas. Jei nuotaikos sutrikimas dar neperžengė ligos slenksčio, gydymas dažnai būna sunkus. Prevencinis priemonės yra naudingi norint išvengti komplikacijų ir pablogėjimo. Tai apima asmeninę psichologinę higieną ir kruopštų elgesį su savo kūnu. Be to, įstatymai sveikatai draudimo fondai Vokietijoje siūlo įvairias prevencines paslaugas, tokias kaip poilsis kursai, mitybos konsultacijos or stresas Valdymas.

Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?

Nuolatinius fizinius skundus visada turėtų patikrinti gydytojas, net jei jie yra tik nestiprūs. Tačiau sunku nustatyti konkretų laiko limitą. Esant epizodiškai pasikartojantiems savijautos sutrikimams, dažnai taip pat patartina apsilankyti pas gydytoją, net jei tuo tarpu skundai vėl ir vėl išnyksta. Pacientai, kenčiantys nuo sunkių simptomų, neturėtų pernelyg ilgai atidėti vizito pas gydytoją. Gali būti konkreti skundų priežastis, todėl gali prireikti greito gydymo. Diagnostinis paaiškinimas taip pat patartinas psichologinių nuotaikos sutrikimų atveju. Kognityviniai, emociniai ar elgesio simptomai gali rodyti ne tik psichikos sutrikimus ar psichinės nuotaikos sutrikimus, bet ir fizinės ligos kontekste. Dėl šios priežasties nukentėję asmenys pirmiausia gali kreiptis į savo šeimos gydytoją arba bendrosios praktikos gydytoją, kad nustatytų galimą fizinę priežastį. Tiek fiziniai, tiek psichologiniai nuotaikos sutrikimai ne visada yra diagnozuojamos ligos. Jei nerandama organinių psichikos nuotaikos sutrikimų priežasčių, apsilankymas pas psichoterapeutą ar psichiatras gali būti informatyvus. Diagnozuoti ypač patartina, jei psichologiniai simptomai pasireiškia ilgesnį laiką (pavyzdžiui, dvi savaites) arba taip pat yra sunkūs. Somatoforminiai sutrikimai taip pat galima gydyti psichoterapiškai. Šiame kontekste psichologinio ar psichoterapinio gydymo rekomendavimas nereiškia, kad įtariamas simptomų modeliavimas.

Gydymas ir terapija

Priežastinis, ty susijęs su priežastimi terapija, neįmanoma dėl skundų sudėtingumo ir objektyvių fizinių išvadų trūkumo. Psichosomatiniu požiūriu ilgalaikės funkcinio sutrikimo pasekmės yra rimtos; todėl būtina numatyti terapija, taip pat siekiant palengvinti dažnai dideles nukentėjusiųjų kančias. Tačiau pasirodė, kad laiku atlikta prevencija yra geriausia terapija dėl nuotaikos sutrikimų. Psichosomatinių sutrikimų turintis asmuo nėra nei psichiškai ligotas klasikine prasme, nei jis kenčia psichozė, neurozė ar hipochondrija. Kadangi psichologinės represijos yra pagrindinė nuotaikos sutrikimų priežastis, tam tikri psichoterapiniai metodai yra tinkami ilgalaikiam simptomų gerinimui. Kalbėjimas psichoterapija ilgesnį laiką giluminiai psichologiniai metodai ir elgesio terapija pasirodė esą ypač veiksmingi. Taip pat gali būti nuotaikos sutrikimų, kurie negydomi metų ar dešimtmečių vadovauti pasireikšti depresijai.

Perspektyva ir prognozė

Priklausomai nuo nuotaikos sutrikimo tipo, prognozė labai skiriasi. Nuotaikos sutrikimas gali trukti labai ilgai ir išlikti keletą mėnesių ar metų. Tačiau tai gali būti vienodai trumpalaikis. Nuotaikos sutrikimų prognozės tyrimus sunku palyginti, nes rezultatai priklauso nuo tikslaus apibrėžimo. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu gali būti ir simptomų pagerėjimas, ir pablogėjimas. Be to, yra tikimybė, kad nuotaikos sutrikimas išlieka toks pats. Net atskirais atvejais ne visada galima nustatyti aiškią prognozę. Skundai gali pasikeisti tiek savo pobūdžiu, tiek intensyvumu. Jautrumo sutrikimas nebūtinai turi būti gydomas gydytojo. Kai kuriais atvejais jis atslūgsta be išorės įsikišimo arba pagerėja, sumažinus stresą priemonės ir paprasta namų gynimo. Tačiau nuotaikos sutrikimas gali išsivystyti ir į kitą ligą. Pavyzdžiui, daugelis užkrečiamos ligos prasideda nuo bendro negalavimo jausmo, kol nepasireiškia specifiniai atitinkamos ligos simptomai. Jei jautrumo sutrikimas išlieka ilgesnį laiką, dažnai patartina išsamų paaiškinimą. Tai taikoma ir psichologiniams skundams, nes kai kurie psichologiniai sutrikimai gali būti labai nepastebimi. Tai apima, pavyzdžiui, distimiją. Jai būdinga lėtinė depresinė nuotaika, trunkanti mažiausiai dvejus metus. Atitinkamai perėjimas tarp nuotaikos sutrikimo ir kitų ligų gali būti sklandus.

Prevencija

Kiekvienas žmogus gali daug nuveikti aktyviai gyvendamas, kad to išvengtų somatoforminiai sutrikimai nuo atsiradimo pirmiausia. Sveika socialinė aplinka su daugybe galimybių kalbėti dalykai jau siūlo tam tikrą apsaugą. Bendrai savijautai taip pat gali turėti įtakos dieta, ir stimuliatoriai z nikotinas ir alkoholis reikėtų vengti. Fizinis priemonės pavyzdžiui, sauna, kintantys dušai arba sausas šepetys taip pat pasirodė naudingi prevencijai. Nauji nuotaikos sutrikimų prevencijos metodai žada vadinamąsias psichagoginės terapijos koncepcijas, kurios yra kasdienio gyvenimo instrukcijų sintezė ir psichoterapija.

Požiūris

Esant nuotaikos sutrikimams, tolesnė priežiūra yra panaši į prevenciją. Kadangi nuotaikos sutrikimai gali būti susiję su labai skirtingais organiniais ir psichologiniais skundais, dėmesys čia skiriamas bendroms antrinės priežiūros galimybėms. Yra trys pagrindinės sveikatai reklama, kuri gali būti naudinga nuotaikos sutrikimų priežiūrai. Sveikas dieta prisideda prie fizinės ir psichologinės savijautos ir gali padėti išvengti būsimų ligų ir nuotaikos sutrikimų. Tai taikoma ne tik skundams, kuriuos aiškiai sukelia neprievalgis. Maistas suteikia kūnui pagrindą visiems medžiagų apykaitos procesams, todėl įgauna labai didelę vertę. Tinkamas fizinių pratimų kiekis taip pat pagerina sveikatą. Pratimai turėtų būti pritaikyti prie asmeninių stipriųjų ir silpnųjų pusių. Čia naudingi konkretūs susitarimai su gydytoju, kineziterapeutu ar kvalifikuotu sveikatos treneriu. Streso mažinimas yra trečiasis sveikatos stiprinimo ramstis. Streso mažinimas ypač svarbus atliekant tolesnę priežiūrą psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresinė nuotaika, siekiant užkirsti kelią simptomų pasikartojimui. Tačiau psichologinė įtampa gali turėti įtakos ir fizinei sveikatai. Daugeliu atvejų nuotaikos sutrikimai yra lengvi, todėl tolesnė priežiūra sklandžiai pereina į sveiką dienos režimą. Ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai dieta, mankšta ir streso valdymas yra naudingi daugeliu atvejų.

Štai ką galite padaryti patys

Nuotaikos sutrikimą turėtų diagnozuoti ir gydyti gydytojas ar terapeutas. Be įprastų medicininių ir terapinių priemonių, psichosomatinius sutrikimus galima palengvinti įvairiomis savipagalbos priemonėmis. Priklausomai nuo priežasties, gyvenimo būdo pakeitimas jau gali padėti. Pavyzdžiui, nuotaikos svyravimai ir psichologiškai sukeltas skausmas gali bent jau sumažinti mankšta ir sveika, subalansuota mityba. Aplinkos pakeitimas ar persikėlimas į naują gyvenamąją vietą taip pat gali palengvinti daugybę skundų, susijusių su nuotaikos sutrikimais. Tačiau tam reikia, kad nukentėjusieji aiškiai atpažintų savo nuotaikos sutrikimą. Skundų dienoraštis padeda įrašyti ir analizuoti savo nuotaiką ir proto būseną dienos metu. Diskusijos su draugais ir šeima taip pat palaiko savęs diagnozavimą. Svarbus nuotaikos sutrikimų gydymo žingsnis yra vidinių konfliktų sprendimas. Tai įmanoma tiek savipagalbos grupėse, tiek psichologinio konsultavimo sesijose. Ilgainiui psichosomatiniai veiksniai turi būti mediciniškai išaiškinti ir gydyti. Viena vertus, teikiant psichologines konsultacijas ir, kita vertus, gerinant gyvenimo kokybę, nuotaikos sutrikimą galima gerokai palengvinti.