Nuovargis

Tyrimai teigia išsiaiškinę, kad žmogus vidutiniškai 24 metus praleidžia miegodamas. Ypač šaltu rudens ir žiemos metu mes dažnai jaučiamės pavargę. Bet iš kur šis nuovargis ir kokios priežastys?

Gerai žinoma, kad naujagimiams reikia daug daugiau miego nei suaugusiesiems - jie miega iki 16 valandų per dieną, todėl yra taip sakant nuolat pavargę. Mums, suaugusiems, paprastai užtenka 8 valandų miego per dieną, nors šios 8 valandos labai dažnai pritrūksta. Nuovargis yra kūno ženklas, leidžiantis suprasti, kad jam reikia poilsio ir jis nori būti pagailėtas.

Nuovargis yra miego trūkumo pasekmė. Miego metu kūnas pagaliau patenka į tam tikrą žiemos miego būseną, kurioje vyksta tik pagrindiniai procesai: Miego metu nereikia raumenų veiklos, nes mums reikia, kad ji stovėtų tiesiai, arba mato. Ši būsena padeda kūnui atsinaujinti ir įgyti jėgų kitai dienai.

Miegas ir nuovargis yra glaudžiai susiję su kankorėžinės liaukos hormonu arba „epifize“. Kankorėžinė liauka yra giliai gale smegenys ir gamina hormoną melatoninas. Tačiau, melatoninas yra išleidžiamas tik tamsoje, ty kai esame tamsiose patalpose, arba kai - kaip rudenį - lauke tamsėja greičiau.

Kūnas žino, kad aukštas melatoninas paleidimas reiškia, kad naktis užklumpa, atsiranda nuovargis ir tu užmiegi. Apie 3 valandą ryto melatonino kiekis pagaliau pasiekia maksimumą, ryte valandomis koncentracija vėl sumažėja. Nenuostabu, kad tamsiais žiemos mėnesiais greičiau pavargstame!

Bet ir pamainos darbuotojai bei dažnai skraidantys asmenys (raktinis žodis: jet lag!) Turi kovoti su melatoninu. Galų gale kūnas sąmoningai elgiasi visiškai asinchroniškai su įprastu melatonino išsiskyrimu. Be melatonino, kuris daugiausia yra atsakingas už nuovargį ir miegą, yra daugybė kitų priežasčių, galinčių sukelti pernelyg didelį nuovargį.