Toliau „endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos“ apibūdina ligas, kurios priskiriamos šiai kategorijai pagal TLK-10 (E00-E90). TLK-10 naudojamas tarptautinei statistinei ligų ir susijusių ligų klasifikacijai Sveikata Problemos ir yra pripažinta visame pasaulyje.
Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos
Endokrininės (susijusios su hormonais) ligos.
Šios Endokrininė sistema (hormoninė sistema) susideda iš liaukų ir organų, kurių kiekvienas gamina (sintetina) ir išskiria (išskiria) specifinius hormonai (pasiuntiniai) tiesiai į kraują, kad pasiektų tikslines ląsteles. Endokrininė sistema taip reguliuoja ir kontroliuoja daugybę kūno funkcijų, tokias kaip reprodukcija, augimas ir medžiagų apykaitos procesai. Endokrininės liaukos ar organai yra:
- Sėklidės (sėklidės) - gamina testosteronas taip pat yra atsakingi už spermatogenezę (spermatogenezę).
- Kasos Langerhanso salos (kasa) - kontroliuoja hormono išsiskyrimą insulinas (ß-ląstelės) ir gliukagonas (α-ląstelės).
- Antinksčiai - sėdi ant inkstų ir gamina, be kita ko, hormoną Kortizolio.
- Prieskydinės liaukos (prieskydinės liaukos) - paprastai yra keturios prieskydinės liaukos, kurios yra skydliaukės gale viršuje ir apačioje; jie gamina parathormoną, kuris reguliuoja kalcio ir fosfatų pusiausvyrą; tuo pačiu metu dalyvauja vitamino D biosintezėje
- Kiaušidės (kiaušidės) - daugiausia gamina hormonai estradiolio (svarbiausias estrogenas) ir progesterono (progestogenai).
- Skydliaukė - gamina skydliaukę hormonai; tai visų pirma apima trijodtironiną (T3) ir tiroksinas (tetraiodotironinas, T4).
- užkrūčio (užkrūčio liauka / Bries) - dalyvauja kuriant imuninė sistema.
- Kankorėžinė liauka (kankorėžinė liauka) - diencephalono dalis; gamina melatoninas, kuris skatina miegą ir kontroliuoja dienos-nakties ritmą.
Šios pagumburis (diencephalono dalis) kontroliuoja hormonų išsiskyrimą ir hipofizio liauka (hipofizė) veikia kitas endokrinines liaukas, tokias kaip Skydliaukė. Kalbama apie endokrininę ligą, kai išsiskiria per daug hormonų arba per mažai (hormonų disbalansas). Priežastys gali būti:
- Pačios endokrininės liaukos problema.
- Per daug ar per mažai pagumburio-hipofizio ašies stimuliacija.
- Navikai - jie gali gaminti hormonų perteklių arba sunaikinti liaukinį audinį (hormonų gamyba ↓).
- Autoimuninė liga - organizmo imuninė sistema atakuoja endokrininę liauką (hormonų gamyba ↓)
Matuojant hormonų kiekį galima patikrinti, ar gerai veikia atitinkama endokrininė liauka. Mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai
Mūsų dabartinė dieta iš dalies yra atsakingas už daugelio ligų atsiradimą. Valgome per daug, per saldu, per riebus ir per sūrus. Visų pirma, hiperkalorika dieta (suvartojimas kalorijų viršija reikalavimus) yra pagrindinė problema, nes ji veda į nutukimas, o tai savo ruožtu yra daugelio ligų priežastis, pvz naviko ligos (vėžys). Vokietijoje kas antras žmogus yra antsvoris. Prastos pasekmė dieta gali būti medžiagų apykaitos sutrikimai. Mūsų organizme medžiagos nuolat absorbuojamos, skaidomos, transformuojamos ir išsiskiria. Šių procesų visuma vadinama metabolizmu. Metabolizmo sutrikimo atveju sutrinka vienas ar keli metabolizmo keliai. Metabolizmo sutrikimai gali įgyti, pvz diabetas cukrinis diabetas (angliavandenių apykaitos sutrikimas), hipertrigliceridemija (sutrikimas) riebalų apykaita) - arba įgimtas. Įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai dažniausiai būna pagrįsti genetiškai nustatytu fermento defektu. Vienas pavyzdžių yra paveldimas fruktozės netoleravimas (fruktozės netoleravimas). Tinkama dieta gali teigiamai paveikti jau esamą ligą. Taigi mityba turi prevencinį ir terapinį pobūdį.
Dažni hormoniniai, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai
- Akromegalija - hipersekrecija Somatotropinas padidėjus kūno galūnių ar akrų dydžiui.
- Diabetas cukrinio diabeto tipas - cukrinis diabetas 1 tipas, 2 tipo cukrinis diabetas.
- Diabetinė nefropatija - inkstas liga dėl kraujagyslių ligų esant diabetas diabetas.
- Hašimoto tiroidito - autoimuninė liga, sukelianti lėtinę ligą skydliaukės uždegimas.
- Hiperhomocisteinemija (padidėjo koncentracija of homocisteinas viduje kraujas).
- Hiperlipoproteinemijos (lipidų apykaitos sutrikimai) - hipercholesterolemija, hipertrigliceridemija.
- Hiperurikemija (podagra)
- Latentinė metabolinė acidozė (šliaužianti metabolinė acidozė) - rūgšties ir bazės sutrikimas subalansuoti.
- Netinkama mityba senatvėje
- Metabolinis sindromas - bendras įvairių ligų pavadinimas ir rizikos veiksniai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
- Adisono liga - pirminis antinksčių žievės nepakankamumas (antinksčių žievės silpnumas), dėl kurio sutrinka Kortizolio ir aldosteronas gamyba.
- Kušingo liga/Kušingo sindromas - ligų, sukeliančių hiperkortizolizmą, grupė (hiperkortizolizmas; Kortizolio).
- Wilsono liga - autosominė recesyvinė paveldima liga, kurios metu varis medžiagų apykaita kepenys trikdo vienas ar keli genas mutacijos.
- Cistinė fibrozė (sinonimas: cistinė fibrozė) - genetinė liga, kuriai būdinga išskyrų gamyba įvairiuose organuose, kuriuos reikia prisijaukinti.
- Maisto netoleravimas (maisto netoleravimas) - fruktozės netoleravimas (fruktozės netoleravimas), laktozė netolerancija (laktozės netoleravimas), sorbitolio netoleravimas (sorbitolio netoleravimas).
- Skydliaukės liga - hipertireozė (hipertirozė), Hipotirozė (hipotirozė), Graveso liga (forma hipertireozė sukeltas autoimuninės ligos), gūžys (struma).
- Antsvoris, nutukimas (nutukimas).
- Nepakankamas svoris
Pagrindiniai hormoninių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų rizikos veiksniai
Elgesio priežastys
- dieta
- Didelis kalorijų kiekis
- Daug suvartoja angliavandenių, ypač mono- ir disacharidai (monosacharidai disacharidai).
- Per maža komplekso dalis angliavandenių, mažai skaidulų turinti dieta.
- Riebi dieta (prisotinta riebalų rūgštys), per maža mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių dalis, didelė cholesterolio kiekis suvartojimas.
- Per didelis raudonos mėsos vartojimas
- Padidėjęs su maistu gaunamų purinų kiekis, pvz., Dėl per didelio mėsos (ypač subproduktų) vartojimo.
- Cukrus pakaitalai sorbitolis, ksilitolis ir fruktozė didelėmis dozėmis.
- Žalio maisto specialistai
- Daug jodo / mažai jodo
- Mikroelementų trūkumas - selenas, vitaminai B6, B12 ir folio rūgštis.
- Stimuliatorių vartojimas
- Alkoholio vartojimas
- Tabako vartojimas
- Fizinis neveiklumas
- Psichosocialinė situacija
- Stresas
- Darbas pamainomis, naktinė pareiga
- Miego trūkumas
- Nėštumas
- Antsvoris
- Padidėjęs juosmens apimtis (pilvo apimtis; obuolių tipas).
Priežastys dėl ligos
- Nutukimas
- Apopleksija (insultas)
- Lėtinė uždegiminė žarnyno liga z opinis kolitas, Krono liga.
- Lėtinis inkstų nepakankamumas (inkstas silpnumas).
- Demencija
- depresija
- Hepatitas (kepenų uždegimas)
- Hiperlipoproteinemijos (lipidų apykaitos sutrikimai).
- Hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis)
- Celiakija (glitimosukelta enteropatija) - lėtinės ligos iš gleivinė iš plonoji žarna (plonoji žarna gleivinė), kuris pagrįstas padidėjusiu jautrumu grūdų baltymams glitimo.
Vaistas
- Antibiotikai
- Antidepresantai
- Antihistamininiai vaistai - vaistai nuo alerginių reakcijų, pvz cetirizinas.
- Antihipertenziniai vaistai (kraujospūdį mažinantys vaistai)
- Gliukokortikoidai
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo narkotikai - skausmo malšintuvai z ibuprofenas.
- Sedatyvai - raminamieji vaistai, tokie kaip bromazepamas.
- Citostatikai (medžiagos, slopinančios ląstelių augimą ar ląstelių dalijimąsi).
- Ir daug daugiau
Rentgeno spinduliai
- Spindulinė terapija (radioterapija, radiatio)
Atkreipkite dėmesį, kad išvardijimas yra tik galimo ištrauka rizikos veiksniai. Kitos priežastys gali būti nustatytos pagal atitinkamą ligą.
Pagrindinės hormoninių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų diagnostikos priemonės
- Laboratoriniai parametrai
- Angliavandenių apykaita: pasninkavimas gliukozė, gliukozės tolerancijos testas, dienos gliukozės kiekis kraujyje, HbA1c lygį.
- Lipidų apykaita: trigliceridų, iš viso cholesterolio kiekis, MTL cholesterolio, DTL cholesterolio.
- Kepenų parametrai
- Inkstų parametrai
- Hormono lygis
- Gonadotropinai
- Skydliaukės parametrai
- Sekso steroidai
- H2 kvėpavimo testai (fruktozės H2 kvėpavimo testas, laktozės H2 kvėpavimo testas, sorbitolio H2 kvėpavimo testas).
- Pilvo sonografija (ultragarsas pilvo organų tyrimas).
- Inkstų sonografija (ultragarsas inkstų tyrimas).
- Skydliaukės sonografija (ultragarsas ekspertizė Skydliaukė), skydliaukės scintigrafija.
- Transkranijinė Doplerio sonografija
- Intima terpės storio matavimas miego arterija.
- Perimetrija (regėjimo lauko tyrimas)
- Kompiuterinė tomografija (KT; pjūvio vaizdavimo metodas (Rentgeno vaizdai iš skirtingų krypčių su kompiuteriniu vertinimu).
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT; kompiuterinis skerspjūvio vaizdavimo metodas (naudojant magnetinius laukus, tai yra be rentgeno spindulių)).
Kuris gydytojas jums padės?
Dėl hormoninių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paprastai yra bendrosios praktikos gydytojas arba internistas. Priklausomai nuo ligos ar jos sunkumo, gali prireikti pristatymo atitinkamam specialistui, pavyzdžiui, endokrinologui.
