Priverstiniai arba obsesinis kompulsinis sutrikimas yra psichinės ligos. Sergantysis kenčia nuo įkyrių minčių ir psichikos stresas, todėl jam nesąmoningai tenka atlikti priverstinius veiksmus (pavyzdžiui, nuolat plauti rankas). Tai dar vadinama psichikos sutrikimu. Nustatyti jo priežastį nėra taip lengva, nes tai gali būti tiek psichologinėje, tiek organinėje srityje. Be to psichoterapija, obsesinis kompulsinis sutrikimas taip pat galima gydyti vaistais.
Kas yra prievartos ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas?
Obsesinis kompulsinis sutrikimas skirstomas įkyriomis mintimis ir įkyriais veiksmais. Obsesinės mintys skiriasi nuo įprastų minčių tuo, kaip jas patiria ir mąsto kenčiantis asmuo. Minčių, susijusių su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, lydi nuolatinė baimė pakenkti kitiems arba patekti į nemalonią situaciją. Jų negalima sąmoningai sustabdyti ar apgalvoti iki galo, kad jie kartotųsi vėl ir vėl, panašiai kaip ciklas, ir galiausiai baigiasi neviltimi. Įkyrios mintys dar skirstomos į obsesijas, priverstinius impulsus ir permainingas kompulsijas. Įsivaizduodamas ir mąstydamas, kenčiantis žmogus mintyse vėl ir vėl išgyvena neigiamą situaciją, pvz., Kad kažkas gali nutikti jo sutuoktiniui arba kad jis gali ką nors neteisingai suprasti. Obsesiniai impulsai skatina jį atlikti tam tikrus veiksmus, nors jie gali turėti neigiamų pasekmių pačiam kenčiančiam asmeniui ar kitiems. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas suvokiamas kaip nesąmoningas, tačiau bet koks bandymas jam atsispirti sukelia dar daugiau nerimo ir įtampos. Į OKS, sergantysis taip pat negali atsispirti priverstiniams veiksmams. Šie veiksmai yra elgesys, kurį reikia kartoti taip dažnai, kad trukdytų kasdienai. Elgesio obsesinio-kompulsinio sutrikimo pavyzdys nuolat tikrina, ar viryklė buvo išjungta. Tokiu atveju nukentėjusiam asmeniui taikoma prievarta norėti tai patikrinti dar ir dar kartą, todėl jis nesusivokia daryti kitus dalykus.
Priežastys
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas gali pasireikšti įvairiomis formomis ir skirtinguose kontekstuose. Keli veiksniai vaidina obsesinį-kompulsinį sutrikimą. Viena vertus, obsesinį-kompulsinį sutrikimą gali sukelti organinė disfunkcija, kita vertus, psichologiniai sutrikimai. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas dažnai pasireiškia kartu su kitomis ligomis. Pavyzdžiui, ryšium su išsėtinė sklerozė or epilepsija, bet kartu su depresijos sutrikimais, šizofrenija ir alkoholis piktnaudžiavimas gali atsirasti obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Tačiau apie obsesinį-kompulsinį sutrikimą kalbama tik tuo atveju, jei jis yra ypač sunkus ir nėra kito psichikos ligos egzistuoja. Medicinos požiūriu priežastis OKS yra tai, kad tam tikri ES regionai smegenys yra sugadinti. Tai gali būti pamatinės ganglijos, limbinė sistema arba priekinė smegenys. Jei šeimoje jau yra obsesinis-kompulsinis sutrikimas, šis biologinis veiksnys dažnai neatmetamas.
Tipiškos prievartos
- Nuolatinis rankų plovimas (valymo prievarta) palietus daiktus ar žmones
- Kontroliuokite, pavyzdžiui, ar išjungta viryklė, ar tikrai užrakinote duris
- Skaičiavimo prievarta - sergantysis turi nuolat viską skaičiuoti savo aplinkoje. Pavyzdžiui, plokštės ant šaligatvio arba laiptų laipteliai.
- Užsakymo prievarta - viskas turi būti savo vietoje bute, niekas negali būti nešvarus ar kitaip išdėstytas
- Prisilietimo prievarta - pacientai turi nuolat liesti tam tikrą daiktą arba atvirkščiai, kad pacientai apskritai negali liesti tam tikro objekto
- Žodiniai ir klausos apribojimai. Pavyzdžiui, pacientai visada turi dainuoti ar švilpti tą pačią melodiją arba pakartoti tam tikras išraiškas
Simptomai, skundai ir požymiai
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas pasireiškia įvairiai, nes yra įvairių šio sutrikimo formų. Pavyzdžiui, klasika yra prausimosi prievarta, kuriame sergantieji turi vėl ir vėl nusiplauti rankas, nes net ir nepavojingas durų rankenos naudojimas yra įtariamas užteršimu pavojingais bakterijos. Kontrolės prievarta taip pat yra labai dažna. Pavyzdžiui, čia sergantieji pakartotinai tikrina, ar viryklė išjungta, net jei jie tai darė kelis kartus anksčiau. Skaičiavimas gali tapti prievarta, kaip ir įprotis vėl ir vėl eiti tais pačiais keliais ar atlikti ritualus. Priverstinės mintys, kurias galvoje tenka groti vėl ir vėl, taip pat yra platus laukas. Visus priverstinius dalykus sieja tai, kad suinteresuotas asmuo dažnai pripažįsta veiksmų ir minčių nesąmones, bet negali nieko prieš tai padaryti. Dažnai mintis, kad kažkas blogo gali nutikti, jei prievarta nebus įvykdyta tinkamai, yra susijusi su pasipriešinimu prievartai. Dažnai nukentėjusiųjų prievartą lydi nerimo ir depresinės nuotaikos simptomai, nes prievarta sukelia gėdą ir bejėgiškumą, taip pat neretai varo pacientus į socialinę izoliaciją. Esant obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui, daug laiko per dieną skiriama kompulsiniams veiksmams ir mintims.
Diagnozė ir eiga
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas gali būti diagnozuotas, kai sergantysis bent dvi savaites gyvena su įkyriomis mintimis ar priverstiniais veiksmais, taip pat tai apibūdina būklė kaip nelaimės patirtis ir dėl šios situacijos turi patirti prastesnę gyvenimo kokybę, kitaip tariant: obsesinis-kompulsinis sutrikimas labai kenkia jo kasdienybei. Kitas obsesinio-kompulsinio sutrikimo aspektas yra tas, kad paveiktas asmuo pripažįsta obsesines mintis kaip savas ir negali joms atsispirti. Idėja įgyvendinti mintį, idėjos ar impulsai yra kartu su nemaloniais jausmais. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas taip pat gali sukelti fizinę žalą, pvz egzema susidaro dažnai plaunant rankas. Jei obsesinis-kompulsinis sutrikimas yra sunkus, galimos ir mintys apie savižudybę.
Komplikacijos
Su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu susijusios komplikacijos gali būti labai įvairios. Pavyzdžiui, galimų komplikacijų mastas, be kita ko, priklauso nuo to, ar OKS taip pat veikia kitus žmones ar netgi turi savęs žalojančių elementų. Terapija sumažina komplikacijų riziką. Pavyzdžiui, obsesinis-kompulsinis sutrikimas dažnai yra socialinės izoliacijos priežastis, nes sergantieji kartais tampa nedarbingi arba yra labai socialiai riboti. Kartu su aukšta depresinių nuotaikų koreliacija, Depresija ir kitų asmenybės sutrikimų, susijusių su OKS, didėja minčių apie savižudybę ir veiksmų rizika. Be to, tiesiog prausimosi prievarta veda prie oda žala (daugiausia egzema), kuris gali vadovauti kitam sveikatai problemų. Obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai visada kelia riziką, kad nukentėjęs asmuo nepaiso kitų gyvenimo sričių savo sutrikimų naudai (ypač kai norima nuolat kontroliuoti tam tikrus dalykus) ir taip patenka į neigiamas situacijas. Tai pasakytina ir apie įkyrias mintis, kurios pirmiausia veikia artimiausią aplinką. Ypač tokios mintys, kurias sudaro smurto fantazijos ar netinkamos seksualinės fantazijos, kelia didžiulę įtampą nukentėjusio asmens ir jo aplinkos santykiams. Nors nėra pastebimo pavojaus, kad šios mintys bus vykdomos vien dėl OKS, gali būti daugybė kitų asmenybės sutrikimų vadovauti iki impulsų kontrolės praradimo.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Ne kiekvienas kasdienis ritualas priklauso OKS, kuriam reikalingas medicininis ar psichoterapinis gydymas. Tačiau sergantieji turėtų kreiptis į gydytoją ar terapeutą, jei jų kasdienį gyvenimą vargina nemalonūs priverstiniai veiksmai ar mintys, o priverstiniai veiksmai trunka mažiausiai dvi savaites. Kita vertus, kasdieniniai ritualai, kurie yra teigiami ir suvokiami kaip malonūs, nėra klinikiniai priverstiniai veiksmai. Apskritai žmonėms rekomenduojama ieškoti diagnostinio paaiškinimo, jei jie atranda savyje obsesinio-kompulsinio sutrikimo simptomus ir kenčia nuo jų. Diagnozę gali nustatyti gydytojas, psichologas, psichoterapeutas ar alternatyvus specialistas. Visų pirma, psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrijos bei psichoterapija yra mokomi diagnozuoti ir gydyti psichines ligas, tokias kaip obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Dėl šios priežasties nukentėjusiems žmonėms yra prasminga kreiptis į šias profesines grupes. Šeimos gydytojas taip pat gali būti pirmasis kontaktinis asmuo ir prireikus išrašyti siuntimą. Subjektyvus kančios spaudimas yra labai individualus su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu. Sunkus subjektyvus išgyvenimas taip pat yra priežastis kreiptis į medicininę ar psichologinę pagalbą. Be to, gali prireikti profesionalių patarimų, jei priverstinai veikia vadovauti fizinėms ar kitoms problemoms, pavyzdžiui, oda problemų dėl priverstinio plovimo.
Gydymas ir terapija
Rekomenduojama anksti gydyti obsesinį-kompulsinį sutrikimą. Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą, nes žala smegenys regionai gali būti gydomi narkotikai kurie stabdo įsisavinimą serotonino. Paprastai tai yra antidepresantai or neuroleptikai. Be to, tai padeda nukentėjusiam asmeniui ir artimiesiems geriau susidoroti su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, jei jie kreipiasi terapinės pagalbos. Konginityvus terapija, kuriame kenčiantis asmuo siekia tikslo pakeisti savo mintis, yra labai perspektyvus. Šiame kontekste kenčiantis asmuo, be kita ko, sužino, kaip elgtis stresinėse situacijose, tinkamą kasdienio gyvenimo įveikos strategiją ir naujus elgesio modelius tarpasmeninėje sferoje.
Prevencija
Obsesinis-kompulsinis sutrikimas dažniausiai atsiranda netikėtai. Tačiau jei sergantysis kartu su artimaisiais intensyviai informuoja apie OKS, geriausia užkirsti kelią pakartotiniam pasikartojimui, tačiau šiuo tikslu OKS turėtų būti priimtas.
Požiūris
Jei obsesinis-kompulsinis sutrikimas buvo sėkmingai gydomas ir nebėra atvirai atpažįstamas kitiems, nukentėjęs asmuo turi savarankiškai aptikti pirmuosius požymius ir, kilus stipresniam įtarimui, nedelsdamas ieškoti tinkamo (psicho) terapeuto. siekiant užtrukti užsitęsusį terapija. Be to, galimi veiksniai, tokie kaip nuolatiniai, ekstremalūs stresas reikėtų vengti situacijų (taip pat ir darbe), o vietoje to reguliariai kontroliuoti savo elgesį ir mintis. Be to, nereikėtų kurti jokių atsitiktinių, nekenksmingų įpročių dėl įtakos laikinam nusiraminimui, nes vėliau jie gali virsti nevaldoma prievarta. Tačiau jei prievarta neišgydoma ir nėra perspektyvos išgydyti, būtina, kad nukentėjusysis priimtų savo prievartą ir, jei įmanoma, vengtų vietų ar kitų vietų, kur prievarta negali būti valdoma. Ne tik žodinių, bet ir minčių ar elgesio priverstinių atvejų atveju yra naudinga informuoti pažįstamus ir draugus apie savo elgesį, kad būtų išvengta nemalonių situacijų ar nesusipratimų. Be to, priverstinio elgesio nereikėtų smarkiai panaikinti - net viešumoje, nes tai gali ne tik prarasti kontrolę, bet ir didelį nukentėjusio asmens diskomfortą.
Štai ką galite padaryti patys
Pirma, svarbu turėti pagrindinį supratimą apie OKS. Tai gali palengvinti ligonio padėtį. Nukentėjusysis turi žinoti, kaip tiksliai pasireiškia jų sutrikimas ir kaip tai veikia juos bei jų gyvenimą. Be to, gali būti didelis palengvėjimas žinant, kad jis nėra vienas savo patirtimi. Nukentėję asmenys turi sutikti stresas ir išmokti jį priimti kaip gyvenimo dalį, o ne kaip trikdantį veiksnį. Jie turėtų priimti kitas streso įveikimo strategijas. Pavyzdžiui, pakankamai miegant, valgant pakankamai gero maisto, medituojant ir pakankamai mankštinantis, simptomai gali sumažėti. veikia, visų pirma, gali žymiai pagerėti. Naudojant poilsis metodai (pvz .: gilieji kvėpavimas arba meditaciniai dėmesingumo pratimai). Kitas žingsnis būtų priimti ir susidoroti su jo baimėmis. Įrodyta, kad neigiamų minčių apie OKS išsakymas ir jų pozityvus apibūdinimas yra veiksmingas būdas sumažinti sutrikimą ir gali būti atliekamas be terapinės pagalbos. Dažnai naudinga analitiškai ir logiškai susidoroti su savo baimėmis ir apgalvoti strategijas, kada įvyktų blogiausias scenarijus. Visus šiuos metodus lengva pritaikyti kasdieniame gyvenime ir laisvalaikyje.
