Terminas odos senėjimas apibūdina labai sudėtingą procesą, kurį žmogaus oda išgyvena senstant. Šis procesas labai skiriasi kiekvienam žmogui ir yra susijęs, viena vertus, su genetiniu polinkiu, kita vertus, su individualiu rizikos elgesiu. Todėl odos senėjimo pradžia taip pat yra labai įvairi: kai kuriems žmonėms pirmieji senėjimo požymiai pasireiškia jau nuo 20 metų, kitiems jų nėra iki maždaug 40 metų. Tačiau kadangi tai yra natūralus vystymasis , tam tikrą laiką (daugiau ar mažiau ir anksčiau ar vėliau) odos senėjimas veikia visus.
Odos senėjimo priežastys
Tiesą sakant, terminas „odos senėjimas“ yra šiek tiek klaidinantis. Žinoma, griežtai kalbant, odos senėjimo procesas prasideda iškart nuo gimimo. Žmogaus oda praktiškai visą gyvenimą nuolat keičiasi.
Kūdikių oda paprastai būna labai švelni ir smulkiai išgręžta, o brendimo metu dauguma jų keičiasi į gana riebią ir didelių porų odą, kurią gali pastebėti spuogų, be kita ko. Vėliau, jaunesniame amžiuje, būklė oda gali būti riebi / riebi, sausa ar net mišri. Tam tikru momentu vyksta perėjimas prie senstančios, „brandžios“ ar net „reiklios“ odos.
Nors yra labai įvairus laikas, kada prasideda ši senėjimo odos fazė, paprastai sakoma, kad jis prasideda maždaug nuo 25 metų amžiaus. Kaip greitai oda sensta, priklauso ir nuo vidinės (vidinės), ir nuo išorinės ( išoriniai) veiksniai. Vidaus veiksniams įtakos daryti negalima.
Odos senėjimas yra natūralus biologinis procesas, kuris prasideda skirtingu laiku, atsižvelgiant į genetinę nuostatą, ir kurio negalima sustabdyti. Kūno organizme yra keletas procesų, kurie turi įtakos senstant odą. Maždaug nuo 20-ųjų vidurio iki pabaigos ląstelių dalijimosi greitis sulėtėja net odoje: jaunesniems žmonėms ląstelės vis dar dalijasi maždaug kas 27 dienas, vyresnio amžiaus žmonėms tai vyksta tik maždaug kas 50-tą dieną.
Todėl odos ląstelių gebėjimas atsinaujinti sumažėja (odos senėjimo kontekste epidermis ar dermė yra ypač svarbūs). Pagrindiniai dermos komponentai yra jungiamasis audinys pluoštai (pagaminti iš Kolageno, kuris padaro audinį stabilų ir tempiantį bei elastiną, kuris yra atsakingas už audinio elastingumą) ir jungiamojo audinio ląsteles (dar vadinamas fibroblastais). Vyresni žmonės dabar gamina mažiau Kolageno ir elastino, todėl oda tampa mažiau elastinga.
Be to, labai sumažėja drėgmės kiekis odoje, o tai gali sukelti erzinančių raukšlių. Be to, tiek oda, tiek riebalinis audinys poodiniame audinyje tampa plonesni ir taip „skaidresni“. Dėl to raudonos venos po oda tampa geriau matomos.
Kaip skaičius kraujas laivai taip pat mažėja, maistinių medžiagų ir deguonies tiekimas odai mažėja. Be to, senstant oda gamina vis mažiau riebalų ir nebesugeba surišti tiek drėgmės, kiek anksčiau. Dėl to oda tampa sausesnė ir dėl to jautresnė.
Kitas dalykas, reikalingas norint suprasti odos senėjimą, yra hormoniniai pokyčiai, vykstantys su amžiumi. Tai ypač ryšku išgyvenančioms moterims menopauzė. Per šį laiką moteriško hormono estrogeno lygis smarkiai sumažėja.
Tai savo ruožtu veda į skurdesnį kraujas kraujotaka, plonesnė ir blyškesnė oda ir elastingumo praradimas. Senstant odai, pigmentinių ląstelių skaičius plaukai taip pat mažėja. Dėl to susidaro mažiau pigmento ir vis daugiau plaukų tampa balti.
Kitas odos senėjimo požymis yra vadinamasis amžiaus dėmės (lentigines seniles). Tai yra gerybiniai odos pokyčiai kurios atsiranda dėl pigmento nusėdimo epidermyje ir dažniausiai atsiranda ten, kur reguliariai būna saulė. Šį natūralų odos senėjimą gali masiškai sustiprinti įvairūs veiksniai.
Tai apima visų pirma UV spinduliuotė, ty saulės spinduliai arba soliariumų šviesa. Kai ultravioletiniai spinduliai prasiskverbia per odą, jie sukelia vadinamųjų laisvųjų radikalų susidarymą. Tai yra deguonies dalelės, kurios turi labai didelį energetinį potencialą, todėl gali pakenkti odai. Jie gali tiesiogiai sugadinti DNR arba sunaikinti Kolageno pluoštai, baltymai arba riebalų molekulės.
Nors odoje yra tam tikra apsauginė sistema (susidedanti iš vitaminai ir fermentai (enzimai)), šios apsaugos nebepakanka, ypač esant pernelyg dideliam poveikiui UV spinduliuotė ilgesnį laiką. Dabar daroma prielaida, kad iki 80% senėjimo procesų, pastebimų ant veido odos, sukelia UV spinduliuotė! Taikant tą patį mechanizmą, rūkymas taip pat padidina odos senėjimą, nes nikotinas joje yra ir daugiau laisvųjų radikalų.
Stresas taip pat gali sukelti pagreitintą odos senėjimą, nes kūnas išskiria tam tikrus hormonai streso metu. Mūsų valgymo įpročiai taip pat turi nemažą poveikį odos senėjimui. Norint išlikti sveika ir stangri, odai reikia pakankamai vitaminai ir mineralų, kurių kiekis gali būti nepakankamas, jei dieta yra nesubalansuotas ar laikosi dietos.
Dažna dieta ar nepakankamas skysčių vartojimas taip pat gali žymiai sumažinti vaisto tvirtumą jungiamasis audinys. Alkoholis taip pat kenkia odai. Didelis miego trūkumas kartais gali prisidėti prie odos senėjimo, tikriausiai dėl hormoninių procesų organizme.
Paprastai senstančią odą pirmiausia pastebi smulkios raukšlelės, kurios dažnai pirmiausia atsiranda akių kampučiuose, aplink burna ir (arba) ant kaktos, nes šie regionai dažniausiai yra dažniausiai ir stipriai judinami. Laikui bėgant šios raukšlės išsivysto į gilias raukšles ir atsiranda vis daugiau vietų, pavyzdžiui, nosis, skruostus ir kaklas. Be to, padidėja polinkis formuoti tamsius ratilus po akimis, nukarusius vokus ir matomus maišelius po akimis.
Sena oda yra plonesnė, todėl dažnai atrodo labai lengva, beveik skaidri, o gilios venos tampa aiškiai matomos. Dėl to, kad oda tampa vis plonesnė, ji taip pat yra daug jautresnė nei anksčiau. Todėl traumos gali atsirasti dažniau.
Kadangi oda taip pat praranda regeneracinę galią, šios traumos gali trukti ilgiau nei su jauna oda ir neretai žaizdos gyja. Vis daugiau plaukų tampa balti. Kadangi kai kurie plaukai iš pradžių vis dar turi savo pradinę spalvą, bendra išvaizda dažniausiai būna pilka, o vėliau - balta. Senoje odoje taip pat dažnai yra daugybė amžiaus dėmės. Paprastai jie yra plokšti arba tik šiek tiek paaukštinti, šviesiai rudi ir dažniausiai būna veido, rankų ir dilbių srityje, t. Y. Ten, kur oda yra labiau veikiama UV spindulių.
