Oftalmoskopija: gydymas, poveikis ir rizika

An oftalmoskopija arba oftalmoskopija yra įprastas tyrimas, kurį atlieka oftalmologas. Jis atliekamas ne tik dėl akių ligų, bet ir dėl ligų, kurios kelia grėsmę akims, pvz diabetas. Šis tyrimas naudojamas patikrinti, ar akyje nėra patologinių pokyčių.

Kas yra oftalmoskopija?

Per oftalmoskopija, akis apšviečiama ir oftalmologas naudoja didinamąjį stiklą, kad pažvelgtų į akies vidų mokinys. Oftalmoskopija yra neskausmingas ir nekenksmingas užpakalinė dalis. Šios procedūros metu akis apšviečiama ir oftalmologas naudoja didinamąjį stiklą, kad pažvelgtų pro mokinys į akies vidų. Tai daroma norint ištirti akies dalis, kurios kitaip nematomos, pvz., Tinklainę, gyslainė, optinis diskas ir kraujas laivai, dėl patologinių pokyčių. Oftalmoskopija naudojama esant ūmioms akių ligoms, tokioms kaip akies sužalojimai, taip pat ilgalaikės būklės, veikiančios akis, pvz diabetas.

Funkcija, poveikis ir tikslai

Vykdant kasmetinį profilaktinį akių tyrimą, reguliariai atliekant oftalmoskopiją galima nustatyti ankstyvus galimos ligos požymius, kad būtų išvengta rimtesnio akių pažeidimo. Taip yra todėl, kad akių ligos gali išsivystyti nejaučiant simptomų. Todėl oftalmoskopija naudojama galimoms akių ligoms ar pakitimams nustatyti, kad jas būtų galima laiku gydyti. Oftalmoskopija taip pat naudojama tiriant įvairias ligas. Kai kuriomis ligomis, tokiomis kaip diabetas, hipertenzija ar kraujagyslių kalkėjimą, labai svarbu patikrinti užpakalinė dalis ir kraujas laivai reguliariai, nes šios ligos gali pažeisti akis. Oftalmoskopija taip pat naudojama, kai gali būti a tinklainės atsiskyrimas arba regos nervas gali būti sugadinta. Be to, oftalmoskopija gali būti naudojama vizualizuoti, pavyzdžiui, kraujagyslių okliuzijas centrinėje dalyje venas arba centrinis arterija, glaukoma arba navikai akies viduje. Su amžiumi susijęs tinklainės pokytis (geltonosios dėmės degeneracija), kuris pasitaiko dažniau sulaukus 50 metų ir gali vadovauti į aklumas, anksti nustatomas reguliariai atliekant oftalmoskopiją ir dažnai gali būti laiku gydomas. Svarbiausia, kad oftalmoskopija leidžia ištirti tinklainę, gyslainė ir kraujas laivai kad ją tiekia. regos nervas vadovas (papilė), iš kurio regos nervas migruoja į akiduobę, taip pat gali būti ištirta. Oftalmoskopija atliekama apšviečiant mokinys lemputės pagalba, nors mokinius taip pat galima padidinti naudojant specialųjį akių lašai kad būtų geriau matoma. Skiriama tiesioginė ir netiesioginė oftalmoskopija. Atliekant tiesioginę oftalmoskopiją, naudojamas elektrinis akių veidrodis (oftalmoskopas), kuriame yra padidinamasis stiklas, skirtingi lęšiai ir lempa. Šį oftalmoskopą gydytojas kuo labiau priartina prie akies, o paskui šviesa per vyzdį nušviečia akies vidų. Skirtingi lęšiai leidžia kompensuoti refrakcijos klaidas gydytojui ar pacientui. Atliekant tiesioginę oftalmoskopiją, tik nedidelė dalis užpakalinė dalis yra matomas, bet labai padidintas ir vertikalus. Šio tyrimo metu pacientas žiūri į tolimą daiktą. Atliekant tiesioginę oftalmoskopiją, galima tiksliai patikrinti detales, pvz., Sausgyslės išėjimo tašką ir geltona dėmė (geltonoji dėmė). Jis taip pat naudojamas sukurti išsamų centrinių kraujagyslių tyrimą. Netiesioginei oftalmoskopijai atlikti reikia kito šviesos šaltinio. Čia naudojamas konverguojantis lęšis, kurį gydytojas laiko tam tikru atstumu prieš paciento akį, remdamasis ranka ant paciento kaktos. Tuo pačiu metu jis kita ranka nukreipia šviesos šaltinį į akį. Netiesioginė oftalmoskopija suteikia geresnį bendrą vaizdą, tačiau mažesnis padidinimas nei tiesioginė oftalmoskopija.

Rizika ir pavojai

Oftalmoskopija yra įprastas tyrimas, kurį atlieka oftalmologas. Paprastai tai yra nekenksminga ir nesusijusi su rizika. Prieš oftalmoskopiją gydytojas nustatys, ar yra kas nors, kas prieštarauja vyzdį plečiančių vaistų vartojimui. Pavyzdžiui, glaukoma gali sukelti šie narkotikai, kai akispūdis labai padidėja. Kai išsiplečia mokinys narkotikai yra naudojami, paciento regėjimas kurį laiką yra neryškus. Kol šis poveikis neišnyks maždaug po penkių – šešių valandų, nukentėjęs asmuo neturėtų dalyvauti kelių eisme ir nevaldyti mechanizmų ar atlikti darbus, kurie vargina akis, pavyzdžiui, skaityti ar dirbti kompiuteriu.