Ortodontija: gydymas, poveikis ir rizika

Ortodontija yra odontologijos specialybė, skirta neteisingai sureguliuotų dantų tyrimams ir gydymui. Ortodontinis gydymas gali padėti sutvarkyti pacientų, kuriems reikalingas gydymas, dantis ir kuo tvariau nukreipti juos į teisingą padėtį.

Kas yra ortodontija?

Ortodontija nagrinėja Europos Sąjungos problemų prevenciją ir gydymą protezas, kuris gali atsirasti dėl netaisyklingo danties augimo, ligų ar netinkamo žandikaulių išsidėstymo. Vokiškas terminas „Kieferorthopädie“ yra graikų ortodontijos techninio termino vedinys (iš ortos „tiesus ar teisus“ ir odinis „dantis“). Joje kalbama apie Europos Sąjungos problemų prevenciją ir gydymą protezas, kuris gali būti netaisyklingo danties augimo, ligų ar žandikaulių nesutapimo pasekmė. Gydymas pagal ortodontija gali sutelkti dėmesį į tikslias, grynai odontologines procedūras arba jas kontroliuoti ir koreguoti kaukolė. Odontologinės procedūros dėl estetinių priežasčių, siekiant pagerinti bendrą paciento išorę, taip pat priskiriamos ortodontijos sričiai. Šiuo atžvilgiu kai kurie ortodontai specializuojasi rekonstruojant visą žandikaulio plotą.

Gydymai ir terapija

Ortodontija yra odontologijos šaka, kuri specializuojasi pacientams, turintiems neteisingą dantų padėtį (anomalijas). Gydymas ir manipuliavimas įvairiais veido augimo aspektais (dentofacialine ortodontija) ir žandikaulio forma bei raida taip pat yra ortodontijos dalis. Ortodontas naudoja įvairius odontologijos prietaisus, įskaitant lankus, plokštes ar petnešas, kad paveiktų šiuos netinkamus įtrūkimus:

  • Plati tarpai tarp dantų
  • Skirtingas dantų galiukų išlyginimas
  • Kreivi dantys
  • Išsikišę priekiniai dantys

Tai yra optimizuoti burnos funkcijas, tokias kaip kalba ar mityba, pagerinti ilgalaikį sveikatai of dantenos arba išvengti ilgalaikio dantų nusidėvėjimo. Gydymas protezas ortodontijos anomalijos reiškia apatinės ir viršutinės dantų lankų sąveikos sutrikimą dėl traumos, dažno nykščio čiulpimo ar įgimtų anomalijų. Nykštis arba pirštas čiulpimas gali sukelti lokalizuotą dantų ir atramos deformaciją kaulai, kurie yra ortodontijos metu. Jei paciento žandikaulis yra per siauras, gali nepakakti vietos visiems dantims. Pašalinus vieną ar daugiau dantų, gali atsirasti vietos kitiems. Ortodontinės procedūros taip pat apima:

  • Atviras kąsnis
  • Perkandimas
  • Apkandimas
  • Kryžminis įkandimas

Apskritai ortodontija gydomi sutrikimai neturi įtakos fiziniam sveikatai ir nelaikomi liga. Tačiau, jei sutrikusios kliūtys daro didžiulę įtaką veido formai ir išvaizdai, gali atsirasti nepatogumas ir individualus gėdos jausmas. vadovauti į nepasitikėjimą savimi ir net Depresija.

Diagnozė ir tyrimo metodai

Vykdydamas ortodontinę diagnostiką ir planuodamas gydymą, gydantis ortodontas turi nustatyti įvairias anomalijos ar dentofacialinės deformacijos ypatybes ir apibrėžti problemos pobūdį. Norint optimaliai suplanuoti veiksmų eigą, kruopštus galimų apsigimimų priežasčių užfiksavimas taip pat yra ortodontinės diagnozės (etiologijos) dalis. Tikslas yra sukurti gydymo koncepciją, kuri apimtų individualius paciento poreikius ir norus. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas - gydytojui reikia išsamiai paaiškinti gydymo strategiją taip, kad pacientas galėtų suprasti būtinų ortodontinių intervencijų apimtį. Norint įvertinti paciento dantų būklę ir numatyti galimą danties išsivystymą be gydymo, naudojamos šios diagnostikos procedūros:

Diagnozė apima dentoalveolinius radinius, apibūdinančius danties judesius žandikaulio įdubose kaulai, taip pat danties išsiveržimo faktinės būklės aprašymas (danties stadija). Ortodontijoje taip pat daromos išvados apie burnos ir veido raumenis, kuriose pateikiamos išvados apie burna uždarymas, kvėpavimas ir kalba poilsio padėtis. Ankstyva diagnozė yra būtina norint veiksmingai naudoti ortodontiją, nes gydymo trukmė ir apimtis labai priklauso nuo to, ar laiku pradedamos būtinos intervencijos. Ortodontijoje tai dažniausiai yra kūdikystė.