Palaikomosios terapijos formos
Kalbos terapija yra medicinos šaka, susijusi su kalbos, balso, kalbėjimo, klausos ir rijimo sutrikimais. Logopedai yra ypač svarbūs ankstyvai diagnozei vaikystė sutrikimai, dėl kurių sutrinka vaiko kalbos raida. Todėl jis turi būti pripažintas, kai vaikas kalba per vėlai.
Be to, reikia rasti vėluojančios kalbos raidos priežastį. Dažnai priežastis yra a klausos praradimą vaiko, kuris turi būti nustatytas ir gydomas kuo anksčiau, kad vaikas galėtų kuo normaliau bendrauti su aplinka. Dažnai logopedai ne tik susiduria su sakomu žodžiu, bet ir su jais konsultuojasi, jei yra rašytinės kalbos įgijimo sutrikimas, kuris anksčiau buvo vadinamas disleksija.
Kalbos ir kalbos terapijos pacientų amžius yra platus ir apima visas amžiaus grupes. Be vaikų, turinčių kalbos ir kalbos sutrikimų, mes gydome ir suaugusius žmones, kuriems dėl įvairių ligų atsirado kalbėjimo problemų. Nurijimo terapija taip pat yra svarbi šiai pacientų grupei, nes dažnai būna rijimo sutrikimų.
Ergoterapija yra terapijos forma, kai tikslingas, individualus, prasmingas užsiėmimas naudojamas stiprinant nukentėjusį asmenį, kad jis galėtų susitvarkyti su kasdieniu gyvenimu ir taip pagerinti gyvenimo kokybę. Ergoterapija gali palaikyti kalbos vystymąsi be ilgo Kalbos terapija gydymas. Tokiu būdu žaismingai galima įtvirtinti vaiko motoriką.
Kalbos sutrikimai dėl streso
Kalbos sutrikimai gali sukelti stresas. Tam tikromis aplinkybėmis stresas gali sukelti afaziją, o tai reiškia, kad staiga paveiktas asmuo nebegali kalbėti. Ši afazija gali atsirasti ypač esant ūmiai stresinei situacijai, pavyzdžiui, po autoįvykio ar netekus artimo žmogaus.
Ši afazija gali būti laikina arba, labai sunkiais atvejais, nuolatinė. Su kalbos sutrikimai reikia atskirti. Nors mikčiojimas nesukelia stresas, mikčiojimas savaime sukelia stresą nukentėjusiam asmeniui. Rumbuliavimą gali sukelti stresinės situacijos, jei jį galima sąmoningai nuslopinti normaliomis sąlygomis.
