Trumpa apžvalga
- Simptomai: ilgą laiką jokių simptomų; vėliau – viršutinės pilvo dalies skausmai, nugaros skausmai, svorio kritimas, apetito praradimas, gelta, cukrinis diabetas, pykinimas ir vėmimas, virškinimo sutrikimai, riebios išmatos ir kt.
- Ligos eiga ir prognozė: išgydyti galima tik tol, kol navikas yra lokalizuotas; dažniausiai nepalankios prognozės, nes navikas dažnai aptinkamas vėlai ir auga agresyviai
- Tyrimai: Kraujo tyrimai, pilvo echoskopija, endoskopinis ultragarsas, KT, MRT, magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP), audinių mėginio paėmimas ir analizė, laparoskopija.
- Gydymas: chirurgija, chemoterapija, jei reikia, radioterapija (tik tam tikrais atvejais), skausmo terapija
- Prevencija: nėra specialių priemonių ar prevencijos programų; tačiau patartina vengti rizikos veiksnių
Kas yra kasos vėžys?
- Didžiąją dalį sudaro egzokrininis audinys. Jis gamina virškinimo sultis, kuriose yra fermentų, kurios nukreipiamos į plonąją žarną ir yra būtinos norint suskaidyti ir virškinti suvartotą maistą.
Abi kasos funkcijos yra gyvybiškai svarbios žmogaus organizmui. Jei vienas iš jų nepavyksta, pavyzdžiui, dėl naviko ar kitos ligos, tai kelia pavojų nukentėjusio asmens gyvybei.
Dažniausiai kasos vėžys išsivysto galvinėje kasos dalyje.
Kaip dažnas yra kasos vėžys?
Kasos vėžys yra gana reta liga. Nepaisant to, tai trečias pagal dažnumą virškinamojo trakto navikas po skrandžio ir storosios žarnos vėžio. Vyrams ligos rizika yra šiek tiek didesnė nei moterims. Vidutinis pasireiškimo amžius yra apie 72 metai vyrams ir 76 metai moterims.
Kokie yra kasos vėžio simptomai?
Vos pasireiškus simptomams, kasos vėžys dažnai jau būna taip pažengęs, kad auglys spaudžia gretimus darinius, tokius kaip tulžies latakas, skrandis ir plonoji žarna, arba į juos įauga. Neretai pasitaiko metastazių. Šioje pažengusioje kasos vėžio stadijoje dažnai pasireiškia šie simptomai:
- apetito praradimas
- nepageidaujamas svorio kritimas: jei dėl kasos vėžio egzokrininis audinys gamina per mažai arba jų nebegamina virškinimo fermentų, organizmas žarnyne skaido maistines medžiagas tik ribotai arba visai neskaido. Sumažėjęs maistinių medžiagų tiekimas lemia svorio mažėjimą.
- Pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir vidurių pūtimas.
- Gelta (gelta): kai kuriais atvejais kasos galvos vėžys spaudžia arba užkemša tulžies lataką. Tada tulžis atsitraukia ir sukelia geltą: oda, gleivinės ir balta akies sklera tampa gelsva. Šlapimas tamsus, išmatos šviesios. Kai kuriems pacientams gelta pasireiškia kaip ankstyvas kasos vėžio simptomas.
- Kosulys ir dusulys su metastazėmis plaučiuose ar pleuros
- Kaulų skausmas esant metastazėms kauluose
- Neurologiniai simptomai esant metastazėms centrinėje nervų sistemoje
Kasos vėžio simptomai yra panašūs į pankreatito simptomus. Kartais abi sąlygos atsiranda kartu. Tai apsunkina diagnozę.
Rečiau maži kraujo krešuliai susidaro sergant kasos vėžiu dėl spaudimo aplinkiniams kraujagyslėms. Jie gali užkimšti pažeistą kraujagyslę (trombozė). Tai dažnai atsitinka, pavyzdžiui, blužnies venoje, kuri eina arti kasos.
Jei kasos vėžys išplinta į pilvaplėvę (pilvaplėvės karcinomatozė), vėžinės ląstelės išskiria skystį į pilvo ertmę – išsivysto „pilvo lašeliai“ (ascitas). Galimi požymiai – išsipūtęs arba padidėjęs pilvas, nepageidaujamas svorio padidėjimas ir virškinimo problemos.
Kokia gyvenimo trukmė sergant kasos vėžiu?
Kita vertus, daug retesnės endokrininės kasos vėžio formos dažniausiai auga lėčiau ir ne taip agresyviai. Todėl jų prognozė dažnai yra palankesnė, o sergantieji dažnai išgyvena kelerius metus, net jei diagnozuojami pavėluotai.
Apskritai kasos vėžio išgyvenamumas yra vienas žemiausių iš visų vėžio formų. Kasmet nuo kasos vėžio miršta beveik tiek žmonių, kiek naujai diagnozuojama. Praėjus penkeriems metams nuo diagnozės nustatymo, tik apie dešimt procentų sergančiųjų dar nemirė nuo kasos naviko.
To priežastis – dažniausiai vėlyva diagnozė ir agresyvus augimas, dėl kurio anksti formuojasi metastazės. Todėl gydomoji chirurgija retai įmanoma.
Kasos vėžio priežastys dar nėra iki galo ištirtos. Tačiau rūkymas ir didelis alkoholio vartojimas yra laikomi patikimais rizikos veiksniais: ekspertų teigimu, intensyviai rūkantiems yra padidėjęs vadinamasis kotinino lygis. Ši medžiaga susidaro nikotinui skaidant organizme ir laikoma kancerogenine. Reguliarus alkoholio vartojimas dažnai uždega kasą, o dėl lėtinio uždegimo liaukos audinys tampa jautresnis kasos vėžiui.
Tam tikros ligos yra tolesni rizikos veiksniai. Pavyzdžiui, moterims, sergančioms paveldimu krūties ar kiaušidžių vėžiu, ir jų artimiesiems padidėja kasos vėžio rizika.
Ar kasos vėžys yra paveldimas?
Tyrimai ir diagnozė
Jei įtariamas kasos vėžys, gydytojas pirmiausia atliks išsamų paciento pokalbį, kad sužinotų jo ligos istoriją (anamnezę). Be kita ko, gydytojas paprašys išsamiai aprašyti visus simptomus, bet kokias ankstesnes ligas ir bet kokį žinomą kasos vėžį šeimoje.
Fizinė apžiūra: gydytojas apčiuopia pilvą, pavyzdžiui, norėdamas nustatyti pilvo ertmės patinimą ar sukietėjimą.
Pilvo echoskopija: ultragarsu gydytojas įvertina kasos, kitų pilvo organų (kepenų, tulžies pūslės, skrandžio, plonosios žarnos ir kt.) ir aplinkinių limfmazgių dydį ir būklę bei ištiria, ar nėra metastazių. Tačiau mažų, mažesnių nei vieno centimetro skersmens navikų aptikti nepavyksta. Ultragarsinis tyrimas paprastai yra pirmasis vaizdinis tyrimas, kai įtariamas kasos vėžys.
Audinių mėginys: endosonografijos metu gydytojas paprastai paima audinių mėginius iš įtartinų vietų. Arba jis įkiša tuščiavidurę adatą tiesiai į kasą per pilvo sieną.
Kompiuterinė tomografija (KT): Šis specialus rentgeno tyrimas sukuria išsamius kasos ir kitų struktūrų skerspjūvio vaizdus. Tai leidžia įvertinti tikslią naviko vietą ir dydį bei aptikti bet kokias metastazes (pavyzdžiui, limfmazgiuose ar kepenyse).
Magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRT) yra ypač informatyvi diagnozuojant kasos vėžį: šis MRT tyrimas konkrečiai vizualizuoja kasos ir tulžies latakų sistemas. Dauguma kasos vėžio išsivysto iš ląstelių, dengiančių egzokrininės liaukos audinio išskyrimo kanalus (vadinamus adenokarcinomomis).
Pozitronų emisijos tomografija (PET): atliekant PET, pacientas pirmiausia gauna radioaktyviai pažymėtą medžiagą. Dėl didelio metabolinio aktyvumo šis kaupiasi naviko audinyje. Tai leidžia tomografijos metu lengvai atskirti naviko audinį nuo aplinkinių sveikų audinių.
Krūtinės ląstos rentgeno spinduliai: rentgeno vaizdai gali aptikti bet kokius dukterinius navikus (metastazes) plaučiuose.
Skeleto scintigrafija: šis tyrimas naudojamas kaulų metastazėms aptikti. Pacientui skiriama trumpai veikianti radioaktyvi medžiaga, kuri kaupiasi specifiškai kaulų metastazėse. Tada naviko vietas galima vizualizuoti specialia kamera.
Kasos karcinoma: stadijos
- 1 etapas: navikas apsiriboja kasa.
- 2 etapas: auglys pasiekia didesnį nei keturių centimetrų skersmens dydį; Kitu atveju, jei naviko dydis yra mažesnis, limfmazgiai jau yra įtraukti.
- 3 etapas: vis labiau pažeidžiami aplinkiniai limfmazgiai, o auglys jau gali augti į didesnes kraujagysles šalia jo.
- 4 etapas: metastazių susiformavo ir kituose organuose (pvz., metastazės plaučiuose ar kepenyse).
Jei kasos vėžys aptinkamas ankstyvoje stadijoje, gydytojas stengsis jį kuo geriau išgydyti. Tačiau kasos vėžys dažniausiai aptinkamas labai vėlai. Tada išgydyti dažniausiai nebeįmanoma. Šiuo atveju gydymas padeda palengvinti sergančiųjų simptomus ir sulėtinti arba sustabdyti tolesnį naviko plitimą (paliatyvi terapija).
Chirurginė terapija
Chirurgija svarstoma tik 20–XNUMX procentų pacientų, sergančių kasos vėžiu. Operacija tikrai veiksminga tik tuo atveju, jei aplinkiniai audiniai vis dar nėra vėžio. Jei operacijos metu navikas gali būti visiškai pašalintas, gali būti įmanoma išgydyti.
Sergant kasos vėžiu kasos uodegoje, gydytojui dažnai tenka pašalinti ir blužnį. Kai kuriais kasos vėžio atvejais neužtenka išpjauti sergantį audinį iš kasos – gydytojas turi pašalinti visą kasą.
Operacijos metu chirurgas taip pat pašalina mažiausiai dešimt–dvylika kaimyninių limfmazgių. Jei jų nepaveikia vėžinės ląstelės, yra tikimybė, kad auglys dar nėra išplitęs.
Chemoterapija
Paprastai po kasos vėžio operacijos atliekama chemoterapija (adjuvantinė chemoterapija). Pacientui skiriami specialūs vaistai (citostatikai), kurie neleidžia vėžinėms ląstelėms daugintis.
Kartais net prieš operaciją prireikia chemoterapijos. Ši neoadjuvantinė chemoterapija skirta sumažinti naviką, kad jį būtų galima lengviau pašalinti. Jei auglys jau pažengęs, o operacija nebėra galimybė, pasirenkama paliatyvi chemoterapija kasos vėžiui gydyti. Tikslas – pailginti išgyvenimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Radioterapija
Ekspertai paprastai nerekomenduoja spindulinės terapijos (radioterapijos) kasos vėžiui gydyti. Tačiau tai įmanoma atliekant kontroliuojamus tyrimus. Paprastai jis vartojamas kartu su chemoterapija (radiochemoterapija) pacientams, sergantiems lokaliai išplitusiu kasos vėžiu, kuriems operacija nežada sėkmės.
Nebepagydomo kasos vėžio atveju gydytojai taip pat naudoja spinduliuotę, kad sumažintų simptomus, tokius kaip naviko skausmas.
Kitos terapijos koncepcijos
Galimybė naudoti naujesnius gydymo metodus, pvz., tikslinę terapiją ir imunoterapiją, paprastai yra prieinama tik kasos vėžiui atliekant klinikinius tyrimus. Dar nėra pakankamai duomenų apie šių gydymo metodų veiksmingumą ir naudą gydant kasos vėžį.
Skausmo terapija
Daugelis žmonių, sergančių kasos vėžiu, kenčia nuo stipraus pilvo skausmo. Jie gydomi skausmo terapija pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) žingsnis po žingsnio schemą:
Kai kuriems pacientams, sergantiems nepagydomu kasos vėžiu, skausmo terapija vaistais nepadeda pakankamai. Tokiais atvejais gydytojas gali pabandyti blokuoti pilvo nervinį rezginį, vadinamąjį celiakinį rezginį. Tai sustabdo skausmo dirgiklių perdavimą į smegenis.
Kitos priemonės
Tai dažnai galima pasiekti taikant individualiai pritaikytą skausmo terapiją (kaip aprašyta aukščiau). Jei reikia, pridedamos kitos paliatyvios priemonės. Jei, pavyzdžiui, auglys susiaurėja ar uždaro tulžies lataką, sergantys kenčia nuo gelta. Tokiu atveju padeda endoskopinė operacija: gydytojas į tulžies lataką įkiša nedidelį plastikinį vamzdelį (stentą), kad jis liktų atviras.
Kasos vėžiu sergančių asmenų paliatyvų gydymą palaiko be medikų kineziterapeutai, masažuotojai, socialiniai darbuotojai, psichologai ir kapelionai.
Dieta sergant kasos vėžiu
Kasos vėžys dažnai sutrikdo kasos funkciją. Tai galioja net po operacijos, kurios metu chirurgai pašalino kasą ar jos dalis. Kasa gamina svarbius virškinimo fermentus. Jis taip pat kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje hormonais, tokiais kaip insulinas.
Mityba sergant kasos galvos karcinoma
Susirgus kasos vėžiu ar po jo operacijos, patartina koreguoti mitybą. Dietos patarimai sergant kasos vėžiu yra šie:
- Nevalgykite didelių patiekalų: verčiau valgykite kelis kartus per dieną (nuo penkių iki aštuonių kartų) ir mažesniais kiekiais.
- Jokių riebių patiekalų: gamindami maistą naudokite specialius riebalus, vadinamuosius MCT riebalus (= vidutinės grandinės trigliceridus). Pavyzdžiui, jų galite rasti sveiko maisto parduotuvėje.
- Gausiai kramtykite: taip užtikrinama, kad su maistu susimaišytų pakankamai seilių. Jame yra medžiagų, kurios turi panašų poveikį kaip ir kasos fermentai.
- Gerkite tinkamai: daugiausia gerkite vandenį, arbatą arba daržovių sultis. Sergant kasos vėžiu alkoholį geriausia palikti nuošalyje. Tai labai apkrauna organą.
Paprastai valgykite tai, ką toleruojate geriausiai. Norint tai išsiaiškinti, padeda vesti maisto dienoraštį.
Dieta sergant kasos vėžiu
Taip yra todėl, kad, be insulino injekcijos, sergantieji dabar turi išmokti atpažinti, pavyzdžiui, hipoglikemijos požymius. Simptomai apima, pavyzdžiui:
- drebulys
- siaubingas apetitas
- Prakaitavimas
- Palpitacija
- Kraujotakos problemos
- nuovargis
- sumišimas
- alpimas, koma
Nukentėję asmenys kritiniais atvejais visada turėtų turėti dekstrozės arba specialių cukraus tirpalų. Taip pat informuokite aplinkinius, kad kritiniu atveju jie žinotų, kas vyksta ir galėtų atitinkamai padėti.
Jei vėžys sunaikino dideles kasos dalis arba gydytojai visiškai pašalino organą, trūksta ir svarbių virškinimo baltymų, ir hormonų. Tada nukentėjusiems asmenims taip pat skiriami vaistai su fermentais ir nuo tada jiems švirkščiamas insulinas. Čia irgi svarbiausi kontaktai yra gydantys gydytojai ir mitybos specialistai.
Prevencija
Tyrimai parodė, kad dieta, kurioje gausu vaisių ir daržovių, turinčių daug skaidulų ir daug vitaminų, sumažina ligų riziką. Tai taikoma ne tik kasos vėžiui, bet ir daugeliui kitų vėžio formų. Tačiau nėra specialių mitybos rekomendacijų, kurios ypač sumažintų kasos vėžio riziką.