Panikos priepuoliai, panikos priepuoliai, nerimo priepuoliai ar panikos sutrikimai dažnai vadinami dažnais nerimo priepuoliais, kurie dažniausiai įvyksta staiga ir be iš pradžių akivaizdžios priežasties. Šiuo atveju panikos priepuoliai dažnai lydi kiti simptomai, dėl kurių nukentėjęs asmuo dažnai jaučiasi atsidūręs pavojingoje gyvybėje situacijoje.
Kas yra panikos priepuoliai?
Panikos priepuoliai yra iš esmės visada išgydomi. Turi būti randamos tik sukeliančios priežastys. Tačiau tai dažnai būna gana sunku ir ilgai. Panikos priepuoliai pirmiausia yra priešingai nei įprastas nerimas, dažnai pasikartojantys baimės ar panikos priepuoliai. Paprastai baimė yra gyvybiškai svarbus ir natūralus jausmas, kuris įspėja smegenys o kūnas kilus pavojui. Viskas refleksas, pajėgos ir koncentracija labai greitai sutelkiamos galimam pabėgimui ar kovai. Tačiau jei ši baimė pasireiškia dažniau ir pasikartojančiai, tai vadinama panikos priepuoliu. Panikos priepuoliai beveik visada įvyksta spontaniškai ir iš proto ir gali trukti iki 30 minučių. Paprastai būdingi papildomi panikos priepuolio simptomai svaigulys, baimė, nerimas, dusulys ar hiperventiliacija, veido blyškumas, greitas širdies plakimas, vidinis neramumas, prakaitavimas ir drebulys. Šie simptomai dažnai priverčia ligonį galvoti, kad jie serga a širdis ataka, insultas ar kraujotakos šokasarba kad jie tuoj mirs. Statistiškai panikos priepuoliai dažniausiai pasireiškia moterims iki 30 metų. Deja, daugelis gydytojų panikos priepuolius diagnozuoja ne daugiau, bet daugiau dėmesio skiria lydintiems simptomams, kad surastų fizinę priežastį. Tada tabletės dažnai skiriami vaistai, kurie niekaip nepalengvina panikos priepuolių. Kenčiančius dažnai daugelį metų gydo keli gydytojai, nerasdami tinkamos jų panikos priepuolių priežasties. Tai, savo ruožtu, skatina neapibrėžtumą ir taip skatina tolesnius nerimo priepuolius.
Priežastys
Panikos priepuoliai gali pasireikšti, pavyzdžiui, bijodami nuodingų gyvūnų (pvz., Vorų fobijos), arba bijodami pavojingų situacijų (pvz., Aukščio, klaustrofobijos). Tačiau dažnai nukentėjusieji net nežino, kodėl juos ištinka panikos priepuoliai net ir nepavojingose situacijose. Tai savo ruožtu gali vadovauti dėl galimų blogesnių priežasčių ar ligų baimės. Jei panikos priepuoliai kaupiasi, pacientai taip pat gali bijoti baimės ir kalbėti apie nerimo fobiją (arba nerimo sutrikimas). Tačiau daugumą panikos priepuolių sukelia per daug stresas, socialinės ir profesinės problemos (pvz., priblokšti, patyčios, artimo žmogaus mirtis), per mažai miego, per daug alkoholis ir nikotinasir per mažai poilsis, fizinis pratimas (sportas) ir natūralus subalansuoti gamtoje.
Ligos, turinčios šį simptomą
- Aukščio baimė
- Egzamino nerimas
- Potrauminio streso sutrikimas
- Claustrofobija
- Dantų fobija
- Epilepsija
- Nerimo sutrikimas
- Baimė skristi
- Hipoglikemija
Komplikacijos
Jei panikos priepuoliai lieka neišgydyti, jie dažnai eina lėtiniu keliu. Tada nerimo priepuoliai atsiranda vis trumpesniais laiko tarpais, o nerimo be pertraukų palaipsniui mažėja. Nuolat tikintis kito panikos priepuolio, išvengiama visų situacijų, kurios gali sukelti priepuolį: Visų pirma, baimė dėl plačių vietų (agorafobija) ir minios pasikartoja po pakartotinių panikos priepuolių. Ryškus vengimo elgesys, kaip toli siekianti komplikacija, dažnai reiškia socialinį atsitraukimą ir net darbingumo praradimą. Tolesnėje pasekmėje a Depresija gali išsivystyti, o tai blogiausiu atveju veda į savižudybę. Net po sėkmingo terapija, atsiradus panikos priepuoliams, vėliau gyvenime kyla didesnė rizika susirgti kitais psichikos sutrikimais. Bandymai kovoti su nerimo priepuoliais alkoholis dažnai baigiasi priklausomybe. Net antidepresantai paskyrė gydytojas, nėra rizikos: jei jie staiga nutraukiami reguliariai vartojant, yra rizika sveikatai tokios problemos kaip svaigulys, pykinimas ir panikos priepuolių pasikartojimas. Gydymas trankviliantais taip pat gali baigtis priklausomybe ir vėlesniu pasitraukimu terapija neretai vėl sukelia panikos priepuolius.
Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?
Jau per pirmąjį panikos priepuolį kelias nukentėjusius žmones veda pas gydytoją, nes jie bijo a širdis ataka ar a insultas dėl stiprių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, svaigulys ir prakaitas. Dėl fizinis, šio vizito pas gydytoją nereikėtų. Tačiau tai gali turėti raminantį poveikį sergančiajam, jei jis žino savo simptomų priežastis ir bando suprasti panikos priepuolių pobūdį. Dažnai šio nuraminimo pakanka ir pacientai naudojasi savo žiniomis stresinių situacijų ir nerimo ryšiui, kad visų pirma išvengtų tolesnių panikos priepuolių. Jei panikos priepuoliai pasitaiko dažniau, būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją, galbūt nukreipiant jį pas psichologą ar psichoterapeutą. Tada jie galėtų žymiai apriboti nukentėjusio asmens gyvenimą, todėl reikalinga psichologinė parama. Pavojus palikti negydomus panikos priepuolius slypi dviejose komplikacijose. Pirma, pacientas gali susidaryti vengimo elgesį visose situacijose (metro, restorane, lėktuve), kuriose tokie išpuoliai jau įvyko. Antra, gresia vadinamasis išankstinis nerimas. Tai reiškia, kad panika jau taip įsitvirtino nukentėjusio žmogaus mintyse, kad jis su nerimu laukia kito priepuolio ir taip jį išprovokuoja. Vėliausiai būtina tolesnė medicinos pagalba, kad, pavyzdžiui, tikslingai elgiantis, šis ciklas būtų nutrauktas terapija.
Gydymas ir terapija
Iš esmės panikos priepuolius visada galima išgydyti. Turi būti randamos tik sukeliančios priežastys. Tačiau tai dažnai būna gana sunku ir ilgai trunkanti bei reikalaujanti daug vidinio stiprumas paveikto asmens motyvacija. Visų pirma, sergantysis turėtų susirasti gerą gydytoją, kuris nepaskelbs jo išprotėjusiu (nes jis visai ne) ir kuris rimtai žiūrės į jo panikos priepuolius ir diagnozuos juos kaip tokius. Tada jis paprastai nukreipia juos pas specialistą (pavyzdžiui, psichologą) arba į apmokytą psichoterapeutą. Vėliau kartu su šiuo specialistu detaliai tiriamas paciento gyvenimas, siekiant rasti galimas panikos priepuolių priežastis. Autogeninė treniruotė ir progresuojantis raumuo poilsis pasirodė esančios ypač veiksmingos terapinės priemonės. Jie teikia vidinį subalansuoti ir duok stiprumas susidoroti su kasdienio gyvenimo ir darbo problemomis. Tačiau norint išgydyti panikos priepuolius labai svarbu, kad jie surastų ir pašalintų savo gyvenimo priežastis, net jei tai turėtų reikšti visišką ankstesnio gyvenimo būdo pasikeitimą. Psichotropiniai vaistai gydytojas turėtų skirti tik labai sunkiais atvejais. Kūnui ir sielai palankesni yra augaliniai produktai iš valerijonas ir citrinos balzamas.
Perspektyva ir prognozė
Panikos priepuoliai pasireiškia daugeliui žmonių ir vadovauti gyvenimo kokybę. Taigi paprastų procesų kasdieniniame gyvenime nebegalima atlikti įprastu būdu. Vargu ar pavyksta išgyventi kasdienius darbus su panikos priepuoliais, ir net lankyti mokyklą yra gana sunku. Jei juos suveikia stresas arba esant ypatingai situacijai ir neatsiranda nuolat, panikos priepuolius nebūtinai turi gydyti gydytojas. Tokiu atveju pacientas gali pats kontroliuoti panikos priepuolius. Tačiau jei panikos priepuoliai pasitaiko dažnai ir vadovauti labai blogiems jausmams, terapija tikrai būtina. Pavyzdžiui, dėl panikos priepuolių dažnas širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas ir gausus prakaitavimas. Daugeliu atvejų a širdis ataka taip pat įvyksta dėl panikos priepuolių. Daugelis žmonių taip pat alpsta stiprių panikos priepuolių metu. Gydymas atliekamas vaistais ir terapija. Vaistai turi raminantį poveikį ir skirti užkirsti kelią panikos priepuoliams. Pokalbiai su psichologu taip pat padeda sumažinti panikos priepuolius, nes gydomos jų priežastys. Terapija dažnai veda į sėkmę, tačiau gali praeiti keli mėnesiai, kol ji bus veiksminga ir panikos priepuoliai atslūgs.
Namų gynimo priemonės ir vaistažolės nuo panikos priepuolių.
- Valerijonas, vartojamas kaip lašai, ramina širdį ir nervai o taip pat padeda su insultu.
Prevencija
Visų pirma venkite stresas, per daug alkoholis ir nikotinas. Daug judėkite gamtoje ir reguliariai sportuokite. Jei įmanoma, greitai išspręskite socialines ir profesines problemas.Autogeninė treniruotė ir progresuojantis raumuo poilsis taip pat turi prevencinį poveikį, kuris gali juos psichiškai sustiprinti nuo kasdienio gyvenimo spąstų ir taip išvengti panikos priepuolių.
Ką galite padaryti patys
Panikos priepuolių atveju pacientas būtinai turėtų prisiglausti ir atsisėsti ar atsigulti. Panikos priepuolio metu taip pat padės giliai įkvėpti ir gerti daug skysčių. Idealiu atveju apie tai turėtų būti pranešta draugams, šeimai ar kolegoms ir jie turėtų būti su nukentėjusiu asmeniu, kad panika išnyktų. Kenčiantys nuo panikos priepuolių neturėtų dėvėti per šiltų drabužių. Erdvūs drabužiai, ypač tie, kuriuos lengva nusimesti, yra idealūs. Valerijonas padeda nuo panikos priepuolių ir nuo bendro nusiraminimo. Tai gali būti pateikta kaip tabletės ar arbatos prieš miegą ar dieną. Vaistinėje taip pat yra ir kitų augalinių vaistų, kurie ramina kūną. Bet kokiu atveju reikėtų vengti nereikalingo streso. Pacientas neturėtų įsitraukti į karštas diskusijas ar ginčus, kad išvengtų panikos priepuolių. Prieš miegą atliekami atsipalaidavimo pratimai, pvz joga, yra verta. Įprasti pokalbiai su draugais ar partneriu dažnai padeda nuo panikos. Tačiau nukentėjęs asmuo turi sau pripažinti, kad kenčia nuo šio simptomo. Jei savipagalba nesukelia sėkmės, bet kokiu atveju reikia kreiptis į psichologą.
