paranojikas šizofrenija yra labiausiai paplitęs šizofrenijos potipis. Sutrikimui būdingi įvairūs skundai, tokie kaip persekiojimo kliedesiai, regos ir klausos haliucinacijos. Alternatyvus pavadinimas „paranojinė-haliucinacinė šizofrenija“Taip pat kyla iš to.
Kas yra paranojinė šizofrenija?
Šizofrenija turi daugialypę išvaizdą ir priklauso vadinamosioms endogeninėms psichozėms. Tai klinikiniai vaizdai, kurie, be kita ko, siejami su realybės praradimu, mąstymo ir emocijų sutrikimais ir atsiranda dėl įvairių vidinių veiksnių. Šizofrenija nėra, kaip dažnai klaidingai manoma, susiskaldžiusi asmenybė. Tai taip pat nėra susijusi su sumažėjusiu intelektu, o greičiau su aplinkos suvokimo ir interpretavimo klaidomis. Apie 25 iš 10,000 XNUMX vokiečių kenčia nuo šizofrenijos. Moterys ir vyrai serga vienodai dažnai, tačiau pastaraisiais liga vidutiniškai prasiveržia anksčiau. Maždaug pusėje visų kenčiančių pacientų ligos metu pasireiškia paranojinės šizofrenijos simptomai. Šis tipas dažnai išsivysto tik vidutinio amžiaus žmonėms, taigi vėliau nei kiti šizofrenijos sutrikimai. Paranoidinė šizofrenija sutelkta į ego sąmonės sutrikimus, haliucinacijos, o ypač kliedesiai, iš kurių kilęs vardas.
Priežastys
Neįmanoma išskirti vienos paranojinės šizofrenijos priežasties, tačiau jų yra keletas rizikos veiksniai kurie skatina ligos atsiradimą. Biocheminiu lygiu agento medžiagos yra smegenys (neurotransmiteriai) yra laikomi labai svarbiais. Mokslininkai įtaria, kad sutriko dopamino metabolizmas susijęs su šizofrenija. Tai patvirtina patirtis su amfetaminų, kurie skatina dopamino ir sustiprinti simptomus. serotonino taip pat įtariamas įtakojęs ligos eigą. neurotransmiteris turi įtakos suvokimui skausmas, atmintis ir laimė. Atskirų nervinių takų per didelis aktyvumas gali padidinti šių neuromediatorių išsiskyrimą. Kai kurie psichosocialiniai rizikos veiksniai taip pat yra apibrėžti, kurie gali sukelti paranojinę šizofreniją. Jei yra tam tikras genetinis polinkis, psichologinis stresas kai kuriems žmonėms turi ypač didelį poveikį. Kritinė ir traumuojanti patirtis, ypač ankstyvoje vaikystė, kelia padidintą riziką. Tas pats pasakytina apie stresinę socialinę aplinką ar esamą Depresija. Be to, šizofrenijos sutrikimai retai pasireiškia dėl infekcijų, nuo kurių kenčia nukentėjusio asmens motina nėštumas. Tai visų pirma apima Laimo ligos ir pūslelinė paprastasis. Tarp kitų galimų somatinių priežasčių yra laktozė netolerancija, celiakija prenatalinė ar postnatalinė hipoksija.
Simptomai, skundai ir požymiai
Paranoidinė šizofrenija pirmiausia pasireiškia trimis pagrindiniais simptomais: kliedesiai, ego sutrikimai ir haliucinacijos. Kliedesiai pasireiškia labai stipriu įsitikinimu, nesuprantamu sveikiems žmonėms, pavyzdžiui, dėl stebėjimo ar sekimo. Pacientas dažniausiai būna paranojos būsenoje, kurioje jis mano, kad visi išoriniai įvykiai ir asmenys yra glaudžiai susiję su juo. Kasdienius įvykius jis aiškina kaip ženklus ar paslėptus pranešimus ir negali atitolti nuo šių minčių. Su tuo susijęs ir ego trikdymas. Pacientas patiria demarkacijos problemas tarp ego patirties ir aplinkos ir nebegali racionaliai į viską žiūrėti iš išorės. Tai lydi tokie sutrikimai kaip minties atitraukimas, derealizavimas ir nuasmeninimas. Haliucinacijos dažniausiai pasireiškia klausos lygiu; daugiau kaip 80 procentų visų sergančiųjų paranoidine šizofrenija praneša apie tokius simptomus. Jie girdi balsus, duodančius jiems įsakymus, įžeidžiančius ar perteikiančius paranojiškas mintis. Tai gali sukelti tai, kad sergantysis turi priversti save žaloti ar agresyviai elgtis prieš kitus.
Ligos diagnozė ir eiga
Pirmasis ir svarbiausias diagnozės žingsnis yra gydytojo ir paciento diskusija, kurioje kvestionuojami pasireiškiantys psichoziniai požymiai. Norint nustatyti ligą, reikia atitikti keletą simptomų pobūdžio ir trukmės kriterijų. Skundai, tokie kaip klausos haliucinacijos ar paranojiškos mintys, besitęsiantys bent mėnesį, daro šizofreniją tikėtiną. Kiti kritiniai požymiai yra sumažėjęs emocinis reagavimas (afekto suplanavimas), nesusiję minčių modeliai ir kalbos sutrikimai. Po interviu atliekamas išsamus neurologinis ir Medicininė apžiūra. Taip siekiama atmesti kitas sąlygas, pvz epilepsija, smegenys navikai, smegenų infekcijos ar trauminis smegenų sužalojimas. Taip pat svarbu atmesti haliucinacijas ir kliedesius, atsirandančius dėl piktnaudžiavimo narkotikais, pvz LSD, kanapių, ekstazis, kokainasarba alkoholis. Jei vyrauja neigiami simptomai, tokie kaip potraukio stoka ir kalbos nuskurdimas, reikia užtikrinti, kad jie nebūtų a Depresija. Be to, kiti psichikos sutrikimai, tokie kaip bipolinis sutrikimas, autizmas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, ir [[asmenybės sutrikimas] Reikėtų išskirti 9-uosius.
Komplikacijos
Paranoidinę šizofreniją dažniausiai lydi kliedesiai ir haliucinacijos. Nukentėjusiems asmenims kyla tikras persekiojimo kliedesys, jie jaučiasi nuolat stebimi, manydami, kad kiti žmonės juos stebi ir bando jiems pakenkti. Jie yra pernelyg įtarūs ir tiki, kad juos stebi ir meluoja net savo namuose. Kai kurie patiria kliedesį, kad įprasti kasdieniai įvykiai bando jiems pasakyti paslėptas žinutes. Žmonės, kalbėdami tarpusavyje, jaučia, kad kalba apie juos. Haliucinacijos taip pat nėra retos. Paranoidiniai šizofrenikai girdi balsus, suvokia kvapus ir mato dalykus, kurių realiame gyvenime nėra. Tai gali būti taip toli, kad jie jaučia balsus, kurie jiems liepia. Be to, jie dažnai būna sujaudinti, ginčijasi, taip pat pyksta iki smurto, jei įtaria grėsmę. Esant tokiai būklei, jiems nebegalima pateikti pagrįstų argumentų, todėl patartina paskambinti numeriu 911, kad nukentėjusysis nepakenktų sau ar kitiems. Kartais, prieš šizofreniko valią, reikia patekti į psichiatrijos ligoninę.
Kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?
Žmones, kenčiančius nuo elgesio sutrikimų, kuriuos aplinka suvokia kaip labai nukrypstančius nuo normos, turėtų apžiūrėti gydytojas. Daugeliu atvejų, psichikos ligos sukelia nepakankamą supratimą apie ligą. Tai reiškia, kad nukentėjęs asmuo pats jaučiasi sveikas ir nesuvokia a sveikatai sutrikimas. Kliedesius ar haliucinacijas turi kuo greičiau ištirti gydytojas. Jei nukentėjęs asmuo praneša, kad girdi balsus ar turi nuojautų, tai laikoma neįprasta. Jei yra tvirtas įsitikinimas, kad jėga valdo mintis ar jas atima, reikia medicininės pagalbos. Jei nukentėjęs asmuo suvokia save už savo kūno ribų, reikėtų ieškoti pokalbio su gydytoju. Agresyvus ar save sunaikinantis elgesys kelia nerimą. Sunkiais atvejais reikalingas skubios pagalbos gydytojas arba visuomenė sveikatai pareigūnas turi būti informuotas, kad būtų galima pradėti priverstinę hospitalizaciją. Paranojinės šizofrenijos atveju dažnai pasitaiko įžeidimų ar staigių žodinių prievartų. Nukentėję asmenys aplinką suvokia kaip galimą grėsmę ir praranda ryšį su realybe. Kasdienis gyvenimas negali būti tvarkomas be pašalinės pagalbos. Todėl jau esant pirmiesiems sutrikimams rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Gydymas ir terapija
Paranojinės šizofrenijos gydymas šiais laikais žada gerą prognozę, nors liga ne visada išgydoma. Jis pagrįstas deriniu su narkotikais, psichoterapijair kitas terapines procedūras, kurios yra individualiai pritaikytos pacientui. Gydant vaistus, ypač ūminėje fazėje, dažnai naudojamas antipsichozinis preparatas. Tai reguliuoja neuromediatorių apykaitą, slopina psichozinius simptomus ir slopina absorbcija dirgiklių. Tačiau reikšmingas simptomų pagerėjimas pasireiškia tik po kelių savaičių. Jei simptomai išnyksta, dozė sumažinama. Gydomasis priemonės galima vartoti tik tuo atveju, jei pacientas parodo norą bendradarbiauti.Psichoterapija daugiausia dėmesio skiriama ligos patyrimui, gyvenimo problemų įveikimui ir savipagalbai. Socioterapija orientuota į žalą šeimoje ir aplinkoje, kuri atsirado dėl ligos. Darbo terapijos, struktūrizavimas priemonės ir šeimos dalyvavimas yra to dalis. Po simptomų sumažėjimo daugelis nukentėjusių asmenų kenčia nuo pažinimo sutrikimų. Tai traktuojama kaip kognityvinės reabilitacijos dalis.
Perspektyva ir prognozė
Paranoidinė šizofrenija šiandien lengvai išgydoma. Narkotikai z neuroleptikai viena vertus, o terapinis gydymas, kita vertus, neutralizuoja kliedesius. Ankstyvas gydymas yra svarbus. Vykstant psichoterapija, yra suveikiami ligos sukėlėjai. Ilgainiui išsami terapija gali užkirsti kelią recidyvams. Dažnai pasitaikančios gretutinės ligos, tokios kaip Depresija or alkoholis ar narkomanija daro neigiamą poveikį prognozei. Jei fizinės ligos, tokios kaip diabetas yra tuo pačiu metu, gyvenimo trukmė taip pat sutrumpėja. Be to, žmonėms, kenčiantiems nuo paranojinės šizofrenijos, padidėja savižudybės rizika. Prognozę kartu nustato psichoterapeutai ir medicinos specialistai. Kadangi paranojinė šizofrenija gali sukelti įvairiausių priežasčių ir pasireiškia daugybe simptomų, patikimos prognozės paprastai neįmanoma nustatyti. Vietoj to, prognozė visada turi būti derinama su dabartine paciento būsena sveikatai. Perspėjimo perspektyva taip pat yra gera. Su administracija of neuroleptikai ir visapusiška terapinė pagalba, dauguma pacientų įveikia ligą. Nuolatinė parama po pasveikimo sumažina atkryčio ir antrinių sutrikimų, tokių kaip depresija, riziką.
Prevencija
Siekiant sumažinti paranojinės šizofrenijos riziką, pagrindinis dalykas yra sumažinti bendrą stresas lygius. Tai reiškia, kad reikia anksti spręsti problemas šeimoje ar darbo vietoje ir stengtis jas įveikti. Reikėtų kovoti su praeities traumomis ir psichologiniais stresais, taip pat padedant psichoterapijai priemonės, kol iš jų neatsirado šizofrenijos klinikinis vaizdas. Šiame kontekste svarbu atpažinti ir gydyti ankstyvus simptomus, tokius kaip miego sutrikimai, nuovargis, neramumas ir elgesio pokyčiai laiku.
Sekti
Šeima vaidina svarbų vaidmenį užkertant kelią atkryčiams. Viena vertus, šeimos nariai gali būti šaltinis ir palaikymas, tačiau, kita vertus, nepalankus šeimos klimatas taip pat gali sukelti atsinaujinimą. Be to, kitiems žmonėms dažnai lengviau nei šizofrenikams atpažinti recidyvą. Dėl šių priežasčių paranojinei šizofrenijai dažnai naudinga, kad šeima dalyvautų gydyme ir tolesnėje veikloje. Kadangi paranojinė šizofrenija nėra visiškai išgydoma kiekvienu atveju, vaistai taip pat gali būti vėlesnės priežiūros dalis. Jie naudojami kiek įmanoma kontroliuoti psichozinę ligą ir sumažinti atkryčio riziką. A psichiatras kartu su pacientu nusprendžia, ar ir kokie vaistai yra tinkami šiam tikslui. Profesinė ir socialinė reabilitacija taip pat gali būti priežiūros dalis. Pavyzdžiui, profesinėje reabilitacijoje nagrinėjamas klausimas, ar pacientas gali tęsti savo ankstesnį darbą ir kokie pakeitimai, jei tokių yra, reikalingi, kad būtų galima tęsti darbą. Taip pat gali būti laikomi socialiniai mokymai ar socioterapija, padedantys šizofrenikui atnaujinti savarankišką gyvenimą. Tačiau visos priemonės turi būti pritaikytos asmeniui, nes paranojinė šizofrenija gali labai skirtis.
Ką galite padaryti patys
Nukentėjusieji nuo paranojinės šizofrenijos paprastai praranda tikrovę. Kadangi jie dažnai negali pakankamai savimi pasirūpinti, jiems reikia išorinės pagalbos. Artimieji ir artimos socialinės aplinkos žmonės turėtų gauti išsamią profesionalią informaciją apie ligą, jos simptomus ir būtinas priemones. Tai palengvina kovą su liga ir laiku įsikiša. Paranojine šizofrenija sergantiems pacientams būtina medicininė priežiūra, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę. Be to, kognityvinės ir elgesio terapijos padeda palengvinti simptomus ilgainiui. Norint optimalios priežiūros, svarbu užtikrinti gerą paciento, artimųjų ir gydančio gydytojo pasitikėjimą. Nukentėjęs asmuo patiria kliedesius ir haliucinacijas, o tai gali sukelti nerimą socialinės aplinkos žmonėms. Švietimas ir intensyvūs mainai su kitais nukentėjusiais asmenimis gali sumažinti baimę ir skatinti užuominas apie geresnį ligos valdymą kasdieniame gyvenime. Daugeliu atvejų pacientas negali dirbti. Nepaisant to, norint pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, svarbu rasti pakankamai darbo ir atlikti užduotį. Rizikos veiksniai šizofrenijos atvejų turėtų būti sumažinta lygiagrečiai. Norint pagerinti sveikatą, reikėtų sumažinti dirgiklių, kurie patenka į pacientą dėl esamos aplinkos įtakos, skaičių.
